„Ar valotės dantis siūlu?“ – tai tas klausimas, kurio kiekvienas bijo odontologo kėdėje. Dažniausiai tada nuraustama, sumurma kažkas panašaus į „na, stengiuosi… kartais…“ ir greitai nukreipiama tema. Visi žinome, kad reikėtų. Tai lyg sportas rytais ar aštuonios stiklinės vandens per dieną – teorija puiki, bet praktika… na, praktika šlubuoja. O juk dantų valymas siūlu nėra kažkoks aukštasis mokslas ar mistinis ritualas, prieinamas tik išrinktiesiems. Tai tiesiog įprotis, kaip ryte išgerti kavos. Bet kodėl taip sunku jį išsiugdyti? Galbūt todėl, kad niekas niekada normaliai neparodė, kaip tai daryti teisingai, kad nesibaigtų kraujo klanais vonioje ir visišku nusivylimu.
Problema ta, kad dantų šepetėlis, kad ir koks elektrinis, išmanus ar „turbo 3000“ jis būtų, nuvalo tik apie 60 procentų danties paviršiaus. Visi kiti 40 procentų lieka pasislėpę tarpdančiuose. O ten, patikėkite, vyksta tikras bakterijų vakarėlis. Jos ten valgo cukraus likučius, linksminasi ir gamina rūgštis, kurios ėda emalį ir sukelia dantenų uždegimą. Rezultatas? Blogas burnos kvapas, kurio neužmaskuos jokia kramtomoji guma, skylutės (kariesas) ir, galiausiai, labai brangūs vizitai pas odontologą. Sprendimas yra stebėtinai paprastas ir kainuoja vos kelis eurus – tai dantų siūlas. Tik reikia išmokti juo „groti“ teisingai.
Kodėl vien šepetėlio smūgio neužtenka?
Įsivaizduokite, kad plaunate indus, bet nuplaunate tik lėkščių viršų, o apačią ir kraštus paliekate. Skamba absurdiškai? Būtent taip nutinka, kai dantys valomi tik šepetėliu. Dantų šepetėlio šereliai tiesiog fiziškai nepasiekia tų siaurų tarpelių tarp dantų. Ten kaupiasi apnašos – lipni bakterijų plėvelė, kuri yra visų blogybių šaltinis. Žmonės dažnai galvoja: „Ai, aš gerai išsiskalauju, ir viskas“. Bet apnašos yra lipnios! Jos nenusiplauna vien paskalavus. Reikia mechaninio valymo, ir būtent čia į sceną žengia dantų siūlas. Jis veikia kaip miniatiūrinė kempinėlė, kuri fiziškai nušveičia tuos paslėptus paviršius. Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad nors dantų šepetėlį naudoja absoliuti dauguma, siūlą reguliariai (kasdien!) naudoja vos keliolika procentų gyventojų. Tai didžiulė problema, nes būtent tarpdančių kariesas yra vienas klastingiausių ir sunkiausiai pastebimų. Kol jį pamato, dažnai jau būna vėlu ir reikia rimto gydymo.
Siūlų karalystė: vaškuotas, pūstas ar ant pagaliuko?
Atėjus į parduotuvę ar vaistinę, akys raibsta nuo siūlų pasirinkimo. Vaškuotas, nevaškuotas, pūstas (expanding), juostelinis (tape), su mėtų skoniu, be skonio, o kur dar tie patogūs siūlai ant pagaliuko (floss picks)? Ką rinktis? Nėra vieno teisingo atsakymo – viskas priklauso nuo dantų ir patogumo. Vaškuotas siūlas lengviau slysta tarp labai suspaustų dantų, todėl puikiai tinka pradedantiesiems. Nevaškuotas šiek tiek geriau „girgžda“ į švarų paviršių, duodamas signalą, kad darbas atliktas, bet gali šerpetoti. Juostelinis siūlas (tape) yra platesnis ir plokštesnis, puikiai tinka turintiems didesnius tarpus ar jautresnes dantenas. Pūstas (expanding) siūlas sudrėkęs nuo seilių išsipučia ir tampa minkštesnis, švelniai užpildydamas tarpą. O siūlai ant pagaliuko? Jie Lietuvoje itin populiarūs dėl patogumo. Atrodo – paėmei ir valai. Bet yra vienas „bet“: su jais daug sunkiau kokybiškai „apkabinti“ dantį C forma, o ir tas pats siūlo gabalėlis dažnai keliauja per visą burną, pernešdamas bakterijas. Jie tinka nebent greitam valymui po pietų, bet vakariniam ritualui geriau rinktis klasikinį siūlą iš ritinėlio.
Technikos ABC: 45 centimetrai švaros
Gerai, siūlas išsirinktas. Kas toliau? Svarbiausia – kiekis. Nereikia taupyti! Reikia atsimatyti maždaug 45-50 centimetrų siūlo. Taip, tiek daug – maždaug per visą dilbį. Kodėl? Todėl, kad kiekvienam tarpdančiui reikia naudoti švarią siūlo atkarpą. Dauguma žmonių daro klaidą bandydami su 10 centimetrų išvalyti visą burną – tai tas pats, kas plauti grindis purvinu skuduru. Taigi, atsimatavus reikiamą ilgį, didžiąją dalį siūlo reikia apsivynioti aplink vieną vidurinįjį pirštą, o mažesnę dalį – aplink kitos rankos vidurinįjį pirštą. Būtent vidurinįjį! Ne rodomąjį. Taip padarius, rodomieji pirštai (arba nykščiai viršutiniams dantims) lieka laisvi ir tarnauja kaip vairas, valdantis siūlą. Tarp pirštų turėtų likti įtemptas maždaug 2-3 centimetrų siūlo ruoželis. Štai ir visa parengiamoji magija.
C formos judesys – svarbiausia paslaptis
Pati didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – tai bandymas siūlą tiesiog „įkirsti“ (įspausti) tarp dantų. Tai baigiasi skausmingu „pokšt“ į dantenas, krauju ir visišku atgrasymu nuo procedūros. Siūlo negalima kirsti! Jį reikia įvesti švelniais pjaunamaisiais (zigzaginiais) judesiais pirmyn ir atgal, kol jis praslysta pro kontaktinį tašką. Praslydo? Puiku. Dabar svarbiausia dalis. Negalima tiesiog ištraukti jo atgal. Reikia suformuoti C raidės formą – aplenkti siūlu vieną dantį, tarsi norint jį apkabinti. Siūlas turi nusileisti šiek tiek žemiau dantenų linijos (bet nespausti stipriai!), į tą vadinamąją dantenų kišenę. Ir tada braukti kelis kartus aukštyn ir žemyn, švelniai šveičiant danties šoną. Padarius tai, reikia atlenkti siūlą ir „apkabinti“ kitą dantį tame pačiame tarpdantyje ir pakartoti procedūrą. Tik tada galima siūlą ištraukti. Ir taip – su kiekvienu tarpu, įskaitant ir pačius galinius dantis, už paskutinių krūminių.
„Man kraujuoja!“ – kas tai reiškia?
„Pradėjau valytis siūlu, o man pradėjo kraujuoti dantenos. Metu šitą reikalą, nes akivaizdžiai save žaloju.“ Tai klasikinė situacija, su kuria susiduria beveik visi pradedantieji. Paradoksalu, bet kraujavimas šiuo atveju dažniausiai reiškia ne tai, kad valomasi per stipriai, o tai, kad dantenos jau yra užsidegusios (tai vadinama gingivitu). Jos piktos, paburkusios ir jautrios būtent dėl tų bakterijų, kurios ten ilgai gyveno netrukdomos. Kai siūlas pagaliau ateina daryti tvarkos, tos jautrios dantenos iškart reaguoja krauju. Ką daryti? Jokiu būdu nenustoti! Tai ženklas, kad siūlas yra reikalingas labiau nei bet kada. Reikia valytis toliau, tik galbūt šiek tiek švelniau, atidžiau laikantis C formos technikos. Po maždaug savaitės ar dviejų reguliaraus valymo, kai bakterijų sumažės, uždegimas atslūgs, dantenos sustiprės ir nustos kraujuoti. Tai lyg mažas testas – jei kraujuoja, vadinasi, einama teisingu keliu.
Dažniausios Vytauto ir Aistės klaidos
Pakalbėkime apie dažniausias klaidas, kurias daro statistinis Vytautas ar Aistė, nusprendę pagaliau pradėti naudoti siūlą. Pirma, kaip jau minėta – siūlo „kirtimas“ į dantenas. Tai trauma. Antra – to paties nešvaraus siūlo gabaliuko naudojimas visai burnai. Tai tiesiog bakterijų perkėlimas iš vieno tarpo į kitą. Todėl ir reikia tų 45 centimetrų – po kiekvieno tarpo siūlas šiek tiek paslenkamas, atvyniojant švarų ruožą nuo vieno vidurinio piršto ir užvyniojant nešvarų ant kito. Trečia didelė klaida – skubėjimas. Praleisti siūlą per visus dantis per 20 sekundžių yra beprasmiška. Tai turi būti kruopštus, ramus procesas. Ketvirta – užmirštami galiniai dantys. Visi pasikankina su priekiniais, o apie krūminius, kur kaupiasi daugiausia maisto, tiesiog pamiršta. Ir penkta – siūlo naudojimas tik tada, kai kažkas akivaizdžiai stringa, pavyzdžiui, mėsos gabaliukas. Siūlas skirtas ne maisto likučiams krapštyti, o apnašoms valyti. Tai turi būti kasdienis ritualas.
O kaip tie aparatai su vandeniu?
Pastaraisiais metais Lietuvoje neįtikėtinai išpopuliarėjo burnos irigatoriai, dar vadinami „vandens siūlais“ (water flossers). Tai aparatai, kurie stipria vandens srove išplauna tarpdančius. Skamba viliojančiai – jokio krapštymosi, jokio kraujo, tik maloni srovė. Ar tai pakaitalas siūlui? Deja, odontologai sutaria, kad ne visai. Irigatorius puikiai išplauna maisto likučius ir purias apnašas. Jis yra nepakeičiamas turintiems breketus, implantus ar tiltelius. Tačiau jis ne visada pajėgus mechaniškai „atlupti“ tą pačią lipnią bakterijų plėvelę (biofilmą) taip efektyviai, kaip fizinis siūlas.
„Galima sakyti, kad irigatorius yra lyg automobilio plovimas aukštu slėgiu, o siūlas – tai kempinė, kuria nušveičiami prilipę vabzdžiai. Geriausias rezultatas pasiekiamas naudojant abu.“
Taigi, irigatorius yra fantastiškas papildymas, bet ne siūlo pakaitalas. Jei jaučiamas didelis atsparumas siūlui, galima rinktis ir tarpdančių šepetėlius – jie ypač tinka turintiems didesnius tarpus tarp dantų (dažnai vyresniame amžiuje).
Įprotis, kuris taupo šimtus eurų
Pažiūrėkime į tai iš finansinės pusės. Dantų siūlo pakuotė, kurios užtenka mėnesiui ar dviem, kainuoja kelis eurus. Viena menka plomba tarpdantyje, kuri atsirado būtent dėl nevalymo siūlu, viename iš didžiųjų Lietuvos miestų kainuos nuo 60 iki 100 eurų, o gal ir daugiau. Jei prireiks kanalų gydymo (kas nutinka, kai kariesas pasiekia nervą), sumos auga iki kelių šimtų eurų už vieną dantį. O jei dantenų uždegimas pereina į periodontitą ir dantys pradeda klibėti? Gydymas kainuos tūkstančius. Taigi, tos dvi minutės vakare, praleistos su siūlu, yra pati geriausia ir pigiausia investicija į savo sveikatą. Tai ne tik apie gražią šypseną ar gaivų kvapą. Tai apie bendrą sveikatą, nes lėtinis uždegimas burnoje kenkia visam organizmui, ypač širdžiai. Tinkama burnos higiena yra prevencija, o ne prabanga.
Taigi, istorija apie dantų siūlą nėra tokia baisi. Tai nėra kankinimo įrankis, kurį sugalvojo pikti odontologai. Tai tiesiog… siūlas. Plonas, paprastas siūlas, kuris gali išgelbėti nuo didžiulių problemų ir išlaidų. Svarbiausia – nustoti jo bijoti ir tiesiog pradėti. Galbūt pirmą savaitę užtruks penkias minutes, galbūt bus nepatogu ir šiek tiek kraujo. Bet po dviejų savaičių pirštai pripras, dantenos sustiprės, o tas jausmas, kai liežuviu perbrauki per tikrai švarius dantis… jis vertas tų dviejų minučių.
Nebereikia meluoti odontologui. Geriau jau nustebinti jį savo pažanga. Juk kai kitą kartą paklaus „Ar valotės siūlu?“, bus daug maloniau tvirtai atsakyti „Taip! Kiekvieną dieną.“ Tas pasididžiavimo jausmas – jis geras. Reikia tik tų 45 centimetrų ir dviejų minučių per dieną. Ar tai tikrai daug, palyginti su sveika šypsena visam gyvenimui?
5 faktai, kuriuos verta prisiminti
- Dantų šepetėlis nuvalo tik apie 60% danties paviršiaus – likusiems 40% tarpdančiuose reikalingas siūlas.
- Kraujavimas valantis siūlu (pradžioje) dažniausiai rodo ne sužalojimą – o jau esantį dantenų uždegimą (gingivitą), kurį siūlas ir padeda išgydyti.
- Teisingai technikai reikia apie 45-50 cm siūlo – kad kiekvienam tarpdančiui būtų naudojama švari atkarpa.
- Svarbiausias judesys yra „C forma“ – siūlu reikia „apkabinti“ danties šoną ir braukti aukštyn-žemyn, o ne tiesiog kirsti per dantenas.
- Vandens irigatoriai yra puikus papildymas – bet jie neatstoja mechaninio apnašų nušveitimo, kurį atlieka siūlas.
Parašykite komentarą