Antroji jaunystė: kaip keturiasdešimtmečiai leidžia savaitgalius?

„Atsikėliau šeštadienį ryte, tyliai praslinkau į virtuvę, pasidariau kavos ir išėjau į balkoną. Mėgaujuosi tyla, kol dar visa šeima miega. Paėmiau telefoną, peržvelgiau žinutes – Algirdas siūlo rytinį žygį dviračiais, o Rūta primena apie vakaro koncertą. Noriu visur, bet ir tingisi. Tokie tie keturiasdešimt – visko nori, bet nebe viską gali. Tada pasirenkam tai, kas džiugina labiausiai“, – pasakoja 46-erių Loreta iš Plungės.

Ji – ne išimtis. Panašių istorijų galima išgirsti ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Atrodo, kad žmonės, peržengę keturiasdešimtmetį, atranda visiškai naują laisvalaikio pasaulį. Ne viskas apie vakarėlius, ne viskas apie tingų drybsojimą ant sofos. Tai laikas sau, saviškiams ir naujiems potyriams.

Ką renkasi tie, kurie nebenori „švaistyti laiko“?

Ar pastebėjote, kad sulaukus 40-ies, laikas ima įgauti visai kitą prasmę? Jaunystėje viskas atrodė nesibaigianti – galima miegoti iki pietų, švaistyti savaitgalius prekybos centruose ar tiesiog „leidinėti“ gyvenimą. Bet dabar?

Dabar vis daugiau žmonių renkasi aktyvų poilsį – žygius pėsčiomis ar dviračiais, pasivaikščiojimus gamtoje, net stovyklavimą. Nejuokauju – yra tokių, kurie savaitgalį mieliau praleidžia miško trobelėje nei SPA centre. Kodėl? Todėl, kad ten tylu. Ten ramu. Ir niekas nereikalauja „būti įdomiu“ – galima tiesiog būti.

Sporto salė ar šokių aikštelė?

Kai kuriems „virš keturiasdešimt“ reiškia sporto atgimimą. Neretas grįžta prie senų pomėgių – tenisas, plaukimas, netgi kovos menai. Kai kam – visai nauja pradžia. Sporto klubai pilni žmonių, kurie nori stiprinti ne tik kūną, bet ir dvasią. Ne dėl grožio – dėl sveikatos.

Ir štai netikėtumas – šokiai! Taip, vis dažniau lietuviai šoka. Ne tik vestuvėse. Renginiuose, bendruomenėse, net specialiose šokių pamokose vyresniems. Ir tai ne liaudiški šokiai – salsa, bachata, tango… Judesys, muzika ir draugystė. Visa tai sugrąžina jausmą, kad gyvenimas dar tik prasideda.

Beje, kai kam smagų azartą sukelia ir senas geras žaidimas – ruletė. Tik ne kazino salėje, o draugų vakarėlyje ar stalo žaidimų vakare – čia viskas be streso, tik dėl juoko ir geros nuotaikos.

Kultūra: ne tik koncertai, bet ir knygų klubai

Ne paslaptis, kad kultūra traukia ne tik jaunimą. Keturiasdešimtmečiai ir vyresni vis dažniau lankosi ne tik koncertuose, bet ir knygų pristatymuose, dailės parodose, teatro spektakliuose. Neretai tai tampa ir socialiniu gyvenimu – po spektaklio kavinėje verda diskusijos, pažintys, net planai naujam bendram projektui.

Be to, vis populiarėja knygų klubai, kurių Lietuvoje kasmet daugėja. Tai ne tik skaitymas – tai bendrystė. Galima rasti teminių klubų – nuo detektyvų iki poezijos. Susirenka žmonės, kuriems skaitymas tapo ne pabėgimu nuo realybės, o būdu ją praturtinti.

Kelionės – ne tik į užsienį

Sakoma, kad lietuviai daug keliauja. Tiesa. Bet vis daugiau jų atranda Lietuvą. Keturiasdešimtmečiai dažnai renkasi temines keliones – dviračių maršrutai, dvarų lankymas, degustaciniai turai po regionus. Ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl noro pažinti savo šaknis.

Tiesa, kai kurie vis dar renkasi „viskas įskaičiuota“ Turkijoje, bet vis dažniau – auto kelionės po Europą, ypač kai vaikai jau paaugę ar išėję iš namų. Laisvė, maršrutai pagal savo norus, be spaudimo – tai tampa nauju gyvenimo skoniu.

Beje, kai kurie atranda net ir skaitmeninius pramogų būdus – ruletė internetu vakarais tampa ne tik žaidimu, bet ir būdu pabendrauti su bičiuliais virtualiai, kai fiziškai susitikti nepavyksta.

Rankdarbiai, savanorystė ir… grybavimas?

Kartais atrodo, kad per 40-imt pradedi vertinti tai, ko anksčiau nepastebėdavai. Daug žmonių atranda rankdarbius – siuvinėjimą, mezgimą, dekupažą, keramiką. Kiti – savanorystę. Padėti kitiems, būti naudingu, net tiesiog pabendrauti – visa tai ne tik džiugina, bet ir įprasmina.

Ir dar… grybavimas. Taip, tai daugiau nei hobis. Tai meditacija, sportas ir azartas viename. Pabandykit – suprasit.

Loreta iš Plungės sako, kad po metų paieškų ji atrado savo balansą: „Darau, kas man tinka. Vieną savaitgalį keliauju, kitą – skaitau, trečią – dainuoju bendruomenės chore. Niekam nieko neprivalau. Esu laisva. Ir man labai patinka būti keturiasdešimtmetei.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *