Nuo liepos mėnesio ateinantį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Vokietija. Ši valstybė keičia praeitą pusmetį Tarybai pirmininkavusią Kroatiją. Atsižvelgus į pastarojo meto iššūkius Europai, ypač į pandemijos sukeltą krizę su visomis iš jos išplaukiančiomis pasekmėmis, šis pirmininkavimas ir pats gali būti laikomas tam tikru iššūkiu tiek pačiai ES, tiek ir Vokietijai, kuriai neabejotinai teks didžiulė atsakomybė sprendžiant visą virtinę fundamentalios svarbios klausimų — nuo derybų dėl naujojo daugiamečio europinio biudžeto bei ekonominės krizės suvaldymo iki Brexito ir naujųjų ES prioritetų, tokių kaip Naujasis žaliasis kursas. Taigi šiame straipsnių cikle pamėginsiu koncentruotai pažvelgti į Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programą. Šioje dalyje trumpai apžvelgsiu ES Tarybos funkcijas ir jai ateinantį pusmetį pirmininkausiančios Vokietijos prioritetus, tokius kaip naujojo daugiamečio europinio biudžeto, kovos su pandemijos sukelta krize, inovacijų, konkurencingumo, socialinius ir kitus aktualius klausimus. Antrojoje šio straipsnių ciklo dalyje pamėginsiu pasigilinti į vadinamuosius žaliuosius, teisės viršenybės bei užsienio politikos prioritetus, numatytus Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje.
Kas yra ES Taryba ir ką joje pirmininkavimo metu ruošiasi nuveikti Vokietija?
ES Taryba yra tarpvyriausybinė institucija, taigi nenuostabu, kad jai rotacijos būdu pirmininkauja pačios valstybės narės. ES Tarybai arba kitaip — Ministrų Tarybai (Council of the European Union) kartu su Europos Parlamentu priklauso ES teisės aktų leidybos funkcija (tuo tarpu Europos Komisijai priklauso šių teisės aktų iniciatyvos teisė pagal Europos Vadovų Tarybos formuluojamas politines gaires).
Svarbu paminėti, jog, siekiant užtikrinti politinės darbotvarkės tęstinumą ir nenukrypti nuo strateginio europinės politikos kurso, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris (trio). Dabartinį trejetą sudaro pirmininkauti ką tik pradėjusi Vokietija, iš Berlyno pirmininkavimo vairą kitų metų pradžioje perimsianti Portugalija ir dar po pusmečio ES Tarybai pirmininkausianti Slovėnija. Taigi, be atskiros šio pusmečio Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programos, į kurią čia ir bus gilinamasi, šios trys valstybės narės taip pat jau turi parengę bendrą darbotvarkę su politikos sritimis bei esminiais klausimais, kuriuos Taryba svarstys per ateinančius 18 mėnesių [1.].
Turint galvoje pastarojo meto aktualijas, visiškai nenuostabu, jog pirmininkavimui Vokietija pasirinko šūkį „kartu Europos gaivinimui“. Pagrindiniai Vokietijos pirmininkavimo Tarybai prioritetai (o sykiu, ko gero, ir iššūkiai), minimi pirmininkavimo programoje, yra visam laikui įveikti koronaviruso pandemiją ir atsigauti po jos ekonomiškai; stipresnė ir novatoriška Europa; teisingesnė Europa; tvari Europa; saugi bendrų vertybių Europa ir stipri Europa pasaulyje.
Tiesa, vakar besikreipdama į Europos Parlamentą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiuos prioritetus įvardijo kiek kitaip, visų pirma paminėdama fundamentalias teises (žmogaus teisės ir pilietinės laisvės, apsauga nuo diskriminacijos, lygybė ir kt., kurios negali būti pažeidinėjamos, prisidengiant pandemija, o turi būti įgyvendinamos, vadovaujantis teisės viršenybės principu), sanglauda, klimato kaita, skaitmenizacija ir Europos atsakomybė pasaulyje.
Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje pabrėžiama (tą patį savo kalboje, beje, minėjo ir kanclerė), jog krizės ES visuomet atverdavo tam tikras galimybes, priversdamos suabejoti tarsi savaime suprantamais dalykais ir tokiu būdu leisdamos geriau pasirengti susidūrimui su būsimais iššūkiais. Taigi dabartinė pandemijos sukelta krizė dar labiau nei bet kada verčia dėmesį telkti į tokius esminius šiuolaikinius iššūkius, kaip klimato kaita, skaitmenizacija ir darbo rinkos pokyčiai. Programoje taip pat skelbiama, jog vis labiau besiskaldančiame pasaulyje ES privalo stiprinti savo galimybes veikti globaliai. Ji turi siekti ginti savo interesus ir atsakingai veikti pasaulyje, kurdama normas, taisykles ir standartus kaip vadinamosios „minkštosios“ galios (soft power) lyderė, kuri skatina gerbti tarptautines taisykles, teisės viršenybę ir žmogaus teises.
Daugiametis europinis biudžetas ir atsakas į pandemijos sukeltą krizę
Ko gero, pagrindinis ir vienas sudėtingiausių Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai uždavinių — kuo greičiau užbaigti derybas dėl naujojo europinio daugiamečio biudžeto. Pirmininkavimo programoje skelbiama, jog ES biudžetas turi atitikti du esminius prioritetus, t. y. jis, viena vertus, turi būti orientuotas į dabartinius pandemijos sukeltos krizės iššūkius, o antra vertus, taip pat atitikti ilgalaikius ES strateginius tikslus sparčiai kintančiame pasaulyje.
Suderinti šiuos du uždavinius gali būti nemenkas iššūkis, nes, kaip jau rašė Europos žinios, europiniai prioritetai, tokie kaip Naujasis žaliasis kursas, skaitmenizacija ir kt., kurie bent jau formaliai tarsi turėtų būti daugiametės finansinės perspektyvos šerdis, biudžeto pasiūlymuose buvo tarsi išplauti, vietą užleidus valstybių narių tarpusavio ginčams (be kita ko, narės netgi nesugeba susitarti dėl laikinojo atsigavimo po pandemijos sukeltos krizės paketo techninių niuansų, tokių kaip paramos formos, vadinamieji nauji nuosavi ištekliai ir kt.) [2.].
Svarbiomis priemonėmis ekonominiam atsigavimui po pandemijos Vokietija laiko ES struktūrinius fondus, skatinančius regionų pažangą ir tokiu būdu galinčius sušvelninti ekonominius ir socialinius koronaviruso sukeltos krizės padarinius.
Pirmininkavimo laikotarpiu ekonomiką stiprinti Vokietija taip pat sieks, pasitelkdama tvaraus ir integruoto augimo strategiją, kuria visų pirma siekiama išsaugoti darbo vietas, skatinti Europos socialinę sanglaudą ir stiprinti vieningą europinę rinką.
Šioje srityje Vokietija taip pat ypatingai pabrėžia dar du svarbius prioritetus — ekonominiam atsigavimui po pandemijos ir tvariam ekonominiam augimui būtina vadinamoji žalioji transformacija (green transition) ir tolesnė skaitmenizacija.
Stipresnė ir novatoriška Europa
Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje ypatingai akcentuojama, jog Europa turi sugebėti efektyviau veikti naujųjų technologijų srityje, kurios savo ruožtu turi remtis bendrais europiniais standartais ir normomis.
Taigi Vokietija savo pirmininkavimo ES Tarybai metu sieks tolimesnės skaitmenizacijos plėtros, išnaudojant pažangiausių technologijų teikiamas galimybes, tokias kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir kt., dėmesį taip pat skirdama vadinamajai bendrajai Europos duomenų erdvei ir duomenų politikai, apimančiai duomenų apsaugos, prieigos prie duomenų, atsakingo duomenų naudojimo klausimus ir kt.
Savo ruožtu duomenų politika, skaitmeninės paslaugos, dirbtinis intelektas ir kitos pažangiausios technologijos suteiks ES konkurencinių pranašumų, o konkurencingumas, be kita ko, šiuo metu yra vienas svarbiausių europinių prioritetų.
Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje ypatingai pabrėžiamas konkurencingas Europos pramonės sektorius, ypač kalbant apie mažas ir vidutines įmones, kurios, anot programos, yra pagrindiniai skaitmeninės transformacijos varikliai, gebantys kurti naujus skaitmeninius produktus ir paslaugas.
Kalbant apie konkurencingumo didinimą, programoje taip pat išvardyta keletas finansinių/mokestinių iniciatyvų. Tarkim, išaugus piliečių ir verslo mobilumui, joje minimas supaprastintas apmokestinimas ir mokestinių institucijų bendradarbiavimas jam palengvinti, europinio lygmens finansinių sandorių mokesčio įvedimas, tolimesnis kapitalo rinkų sąjungos kūrimas strateginėms investicijoms finansuoti, kova su mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir kt.
Teisingesnė Europa
Pirmininkavimo Tarybai programoje skelbiama, jog socialinė sanglauda, socialinė apsauga ir solidarumas yra teisingesnės Europos kertiniai akmenys. Koronaviruso pandemija sutrikdė daugelio europiečių kasdienį gyvenimą, be kita ko, paskatindama dar didesnę nelygybę, todėl yra būtina kuo greičiau įveikti socialinius krizės padarinius ir išsaugoti socialinę sanglaudą.
Programoje kalbama apie aktyvios pilietinės visuomenės vystymosi skatinimą, žmonių su negalia interesus, jaunų žmonių ilgalaikes ateities perspektyvas Europoje, vyrų ir moterų lygybės klausimus, kartų solidarumo skatinimą, ir ypač, turint galvoje krizės sąlygomis labiausiai pažeidžiamų grupių — vaikų ir senjorų — apsaugą.
Teisingesnės Europos kūrimas yra ilgalaikis uždavinys, kadangi socialinės apsaugos iššūkiai, su kuriais susiduriame jau dabar, ateityje tik didės, atsižvelgiant į aplinkos, skaitmeninius ir demografinius pokyčius.
Taigi Vokietija sieks, kad šie pokyčiai kiek įmanoma labiau atitiktų visų socialinių ir amžių grupių poreikius. Programoje taip pat pabrėžiami skurdo ir socialinės atskirties klausimai, kurie tebeišlieka pagrindiniais iššūkiais Europoje, o krizės metu situacija, be kita ko, ir toliau blogėja.
Šiai problemai spręsti savo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu valstybėse narėse Vokietija sieks skatinti minimalių pajamų apsaugos sistemų kūrimą.