2020-ųjų rudenį Lietuva rinks naują Seimą. Tai bus bene svarbiausias kitų metų politinis įvykis.
Prognozuoju, jog lapkritį prisieks Seimas, kurio kokybė bus dar prastesnė, nei dabar. Priešingai, nei numato kai kurie komentatoriai, manau, jog intelektualinis politinis dugnas Lietuvoje dar tikrai nėra pasiektas. Priežasčių labai daug, ir čia paminėčiau kelias labiau krentančias į akis.
Pirma, partijų gausa, kuri iš esmės paremta vien lyderių didesnėmis ar menkesnėmis ambicijomis. Taip gimsta ir vėl miršta smėlio ir sniego valgytojų niekur nevedantys drąsūs keliai ir takeliai.
Antra, net didžiosios partijos neturi jokių nuosekliai sudėliotų partinių programų, ir tai lemia jų chaotišką ir iš esmės reaktyvinį veikimo pobūdį.
TS-LKD bando judėti pasikinkę vėžlį, gulbę ir lydeką: kitaip sakant, jie bando į vieną vežimą sugrūsti (a) žmones, gyvenančius praeityje ir mintančius praeities nuoskaudomis, (b) naujuosius nacionalistus, (c) vadinamuosius krikščionis demokratus, kurių politinė platforma intelektualiai plūduriuoja nereflektuotos katalikybės ir paklusnumo Lietuvos Bažnyčios hierarchų labai siauro spektro genderistinių ištarmių lauke, (d) modernių verslo formų apologetus (dabar pritilę, bet, manau, prabils prieš rinkimus, (e) savo asmeninių interesų (verslo) gynėjus (klasikinis pavyzdys — stambus ūkininkas Kazimieras Starkevičius) ir tiesiog (f) kelis tikrus politikus, kurių nesupranta visuomenė (tarkime, Andrius Kubilius), o partija net negali jiems kurti politinio lauko, nes pati savęs nemato, kaip kuriančios politinės jėgos. Iš čia ir visiškas krachas su lyderiais. Ingrida, jei ką, neišgelbės.
Kitais dviem atvejais — turiu galvoje socdemus ir liberalus — dar blogiau. Inteligentiškas sapaliojimas apie nieką nėra politinė šachmatų partija, net jeigu ją bando žaisti tikra šachmatų didmeistrė, o kairiųjų lyderis, nusifotikinęs su savo šeima ir taip susiruošęs į Parlamento rinkimus, aiškiai rodo, kad negeba net artikuliuoti žinios, kurią nori pranešti. Na, nebent jis taip pat už tradicinę šeimą, bet gal tada reikia eiti su Puteikiu ir Puidoku. Būtų gražiai besirimuojantis pu-pu-pa.
Trečia, nėra adekvačios nuolat profesionaliai reiškinius analizuojančios politinės žurnalistikos, kuri (a) nevaidintų nepriklausomos ir (b) aiškiai apibrėžtų, iš kurios politinės perspektyvos vertina procesus.
Ketvirta, tragiškas ambicingos akademinės bendruomenės trūkumas ir — tai blogiausia — jos negebėjimas reflektuoti save bei savo klaidas. Kaip ypatingą prabėgusių metų intelektualinio skurdo pavyzdį vis prisimenu TSPMI vykusius Prezidento rinkimų lyderių vadinamuosius debatus, kuriuos moderavę ir komentavę profesoriai buvo stulbinamai neįtikimai nelogiški, nes patys sau prieštaraudavo kas pora sakinių, suokdami ditirambus (o jei išrinks, tai ką tada?) ir neįžvelgdami akivaizdžių kandidatų mąstymo duobių. Artėjant rinkimų sezonui, Europos žiniose tų debatų stenogramas skelbsime ir nagrinėsime.
Penkta, rinkėjai ilgai mokyti nemąstyti, o ta karta, kuri prieš 30 metų atvedė į Kovo-11-ąją, matyt, privargo arba, kas dar liūdniau, nusivylė.
Bet vis tiek gerų Jums kitų metų ir daug įdomių minčių. Kai gyveni tikrovėje, o ne iliuzijose, kiekviena diena ir kiekvienas reiškinys turi vertę. Net tas, kuris atrodo būsiąs labai baisus.
Už sąžiningai sudėliotą interviu dėkoju Daliai Plikūnei, o pavadinimo autorius — moraliai apgailėtinas (na ir kodėl dėl kelių centų reikia taip nekęsti savo Tautos, kad pirštum jai iš konteksto ištrauktą mintį it kokį nelabai valgomą kebabą?).
Portale Delfi.lt paskelbtas interviu
Maldeikienė: geras politikas paprastai yra
bjaurus žmogus
Artėjant 2020 m. pati į Seimą
pažadėjusi daugiau nekandidatuoti europarlamentarė Aušra Maldeikienė kviečia
visus pagalvoti apie tai, kokie yra jų interesai, ir į Parlamentą rinkti juos
atstovaujančius žmones.
„Pradėkite galvoti apie tai, kad vienas
sudėtingiausių pasaulyje darbų yra politiko darbas, jis reikalauja ne tik
normalaus, bet išskirtinai gero išsilavinimo. Ne kiekvienas gali būti politiku.
Tai turi būti žmogus, kuris turi gerą išsilavinimą, aiškias vertybes, kurias
geba suformuluoti, kuris suvokia, kas yra moralinės dilemos, ir kuris supranta,
kad jis niekada visų nepadarys laimingų, o tik gali spręsti tam tikras
sudėtingas užduotis“, – DELFI sakė A. Maldeikienė.
Kitąmet rudenį piliečiai Lietuvoje rinks Seimą. Europarlamentarė sakė, kad prieš šį svarbų įvykį kiekvienas žmogus turi gerai pagalvoti, kokie yra jo asmeniniai interesai.
„Jeigu tai yra samdomas darbuotojas, tai jam vieni dalykai bus įdomūs, kitiems – kiti. Vienam gal labai svarbu yra tradicinė šeima, kitas siekia laisvės. Jis pirmiausia turi suprasti, ko jis pats nori, o tada turi pradėti ieškoti tų žmonių, kurie tas vertybes deklaruoja , ir pažiūrėti, ar tas žmogus tas vertybes deklaruoja tik todėl, kad ateis rinkimai, ar jis visą gyvenimą taip stengėsi elgtis“, – sakė A. Maldeikienė.
Politikė nieko prieš karjerą darančius politikus.
„Jeigu tas žmogus dirbo jūsų miesto, miestelio, rajono savivaldoje, ir jis daro kažkokius darbus, jūs juos matote, dažnai jis gali būti ir aukštesnio laipsnio politikas“, – sakė A. Maldeikienė.
Maldeikienė: politikų uždavinys nėra padaryti jus laimingais
Politikės palinkėjimas 2020 m. buvo išsirinkti politikus, kurie atstovauja to konkretaus žmogaus interesus.
„Žmogus turi suprasti, kad politikai nėra psichoterapeutai ar dar kas nors, kurie daro mus laimingais. Politikai sprendžia uždavinius. Susiraskite tą, kuris Jums yra artimiausias, kuris jūsų supratimu atstovauja jūsų interesams“, – sakė A. Maldeikienė.
Ji ragino žmones domėtis, eiti į susitikimus ir klausti klausimų.
„Niekada nerinkite to politiko, kuris visiems geras. Politikas nėra geras žmogus. Geras politikas paprastai yra bjaurus žmogus, todėl, kad jis dažnai daro dalykus, kurie yra nemalonūs. Kuo daugiau išsirinksite tų, kurie yra Jums nemalonūs, tuo geriau žmonės suvoks, kad tas darbas yra bekompromisis. Negalima padaryti visų laimingais“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Politikei patiko vieno jauno žmogaus reakciją į jos tekstus apie interesų konfliktus: „aš supratau, kad politika tai – ne apie bankuchenų nešiojimą“. „Politika nėra apie dovanas“, – pridūrė A. Maldeikienė.
Džiaugiasi medikais ir mokytojais
Kalbėdama apie pokyčių iš apačios tikimybę, europarlamentarė pasidžiaugė Lietuvos medikų sąjūdžiu, A. Navicko mokytojų profsąjunga, mokslininkų judėjimu.
„Tie nauji sambūriai gali tapti normaliomis profsąjungomis, ir vieno arba kito politinio judėjimo stuburu. Bet aš netikiu visomis tomis grupėmis, kur moterys, mušančios vaikus, sugalvojo eiti į politiką, arba žurnalistė, netekusi eterio tiesiog todėl, kad yra isterikė, kuri nebemasto, ką kalba, arba koks nors Krivickas, (eina į politiką – DELFI). Čia yra nesąmonė“, – sakė A. Maldeikienė.
Pasak politikės, kalbant apie politinių apačių įtaką, svarbu įsivardinti, apie ką kalbi.
„Tos politinės apačios, kur yra profesorius Kasiulevičius, yra puikus ženklas“, – sakė A. Maldeikienė.
Šiems naujiems judėjimams politikė linkėjo suprasti, kad, jeigu jie nori būti stiprūs, jie turi susivienyti, darydami kompromisus vienas kitam.
„Gydytojai negali pasiekti normalaus atlygio ir darbo sąlygų, jeigu tokių pat neturės socialiniai darbuotojai, mokytojai. Negalima iškovoti vienam mažam gabaliukui, kai reikia visai visuomenei.
Visuomenei reikia stiprių institucijų. Jie turi vienytis, ir už jas kovoti, ir remti tuos politikus, kurie nuosekliai tuos dalykus daro. Labai gražu auginti jaunus žmones, jaunus politikus“, – sakė A. Maldeikienė.
Sako, kad ne ten dedam akcentus
Politikės įsitikinimu, visuomenei sunku surasti vienybę problemos sprendime, nes „mes orientuojamės ne į idėjas, o į turtą“.
„Visas problemas ketiname spręsti per kovą su korupcija. Aš labai gerbiu ir net myliu Vytautą Baką, bet jis yra labai naivus kaip politikas. Jis įsivaizduoja, kad jei išimsi kokį nors Mockų, pasikeis situacija. Ne, pati sistema yra tokia, kuri gimdo korupciją. Mums reikia keisti sistemą, reikia stiprinti valstybės institucijas, ypač viešąjį sektorių“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Pasak politikės, norint, kad po dvidešimties metų turėtume kitokią Lietuvą, turėtume visą dėmesį sutelkti į vaikų nuo trejų metų ugdymą darželiuose.
„Prievartine tvarka, ypač kaimuose, socialinės atskirties šeimose, jokių pašalpų neduoti, kol vaikas nelanko darželio. O darželiuose mažinti grupes ir mokėti gerus atlyginimus darbuotojams“, – sakė A. Maldeikienė.
