Šis tekstas bus skirtas ypač daug prieštaringų vertinimų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek ir visame pasaulyje susilaukusios „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos istorijai. Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl ši vakcina per gana trumpą laikotarpį kone visuotinai ėmė prarasti savo populiarumą, tekste bus gilinamasi tiek į galimus geopolitinius žaidimus ir valstybių politinius sprendimus bei vakcinavimo strategijas (ar jų nebuvimą), tiek į gana prieštaringą informaciją, kuri pastaruoju metu kardinaliai kito ir didele dalimi lėmė „AstraZeneca“ reputacinę krizę.
Informacijos kaleidoskopas
„AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcina į skiepijimo procesą įnešė, ko gero, daugiausiai chaoso, mat informacija apie šios vakcinos saugumą įvairioms amžiaus grupėms pastaruoju metu kito tarsi kaleidoskopas.
Iš pradžių Europos šalys viena po kitos puolė suspenduoti skiepijimą šia vakcina 55-65 metų ir vyresnius asmenis dėl itin mažo duomenų kiekio apie vakcinos poveikį būtent šiai amžiaus grupei.
Vėliau pasirodė žinių apie dėl šios vakcinos galimai susidarančius krešulius, dėl ko buvo pradėta teigti priešingai — esą vakcina kaip tik esanti tinkamiausia vyresnio amžiaus žmonėms.
Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency) savo ruožtu krešulių susidarymą įtraukė į itin retai pasitaikančių vakcinos šalutinių poveikių sąrašą ir ištransliavo aiškią žinią, jog, nepaisant šių galimų šalutinių organizmo reakcijų, vakcinos nauda vis tiek atsveria galimą žalą.
Tokia informacija vėlgi paskatino diskusijas dėl vakcinos saugumo, tik šį kartą jau nebe vyresnio, o jaunesnio amžiaus žmonėms. Dėl to kai kurios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija ir kitos, suspendavo „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą jaunesniems nei 55-60 metų asmenims.
Vakcinų (geo)politika
Tuo tarpu JAV dar kovo gale buvo paskelbta ilgai laukta studija, patvirtinusi, jog „AstraZeneca“ vakcina yra ne tik efektyvi, bet ir saugi, taip pat įskaitant ir potencialų kraujo krešulių susidarymą. Kolumbijos ir Ročesterio universitetų ekspertų JAV, Kolumbijoje ir Čilėje atliktas tyrimas, bendradarbiaujant su pačia „AstraZeneca“, pateikė išvadą, jog vakcina 100 proc. apsaugo nuo hospitalizacijos, yra 79 proc. veiksminga apsaugant nuo simptominės ligos formos, o saugumo problemų dėl krešulių neužfiksuota [1.].
Tokiame su „AstraZeneca“ susijusios informacijos chaose ES šalys kaip reikiant pasimetė ir, užuot priėmusios bendrą strategiją dėl „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos naudojimo (kaip pasielgti valstybėms narėms, beje, rekomendavo Europos Komisija ir ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Portugalija), pasuko skirtingais keliais.
Po skubos tvarka surengto virtualaus Europos sveikatos ministrų susitikimo, jam pirmininkavusi Portugalijos sveikatos apsaugos ministrė Marta Temido pareiškė, jog būtina nepamiršti, kad individualūs sprendimai veikia visas valstybes nares [2.].
Visgi šis perspėjimas taip ir liko neišgirstas. Skirtingos valstybių narių strategijos „AstraZeneca“ naudojimo klausimu dar kartą pademonstravo, kad svarbiausiais veikėjais ES vis dar tebėra pačios valstybės narės, o tokie klausimai, kaip vakcinacija, yra greičiau ne europinių sveikatos ar kitų institucijų, o pačių valstybių narių nacionalinės politikos reikalas.
Kilus visam šiam chaosui su kardinaliai priešinga informacija dėl Oksfordo universiteto laboratorijose sukurtos vakcinos, puse lūpų buvo pradėta kalbėti, jog ES valstybių narių veiksmai, periodiškai suspenduojant „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos naudojimą, gali būti susiję su tam tikra vakcinų (geo)politika, kuri šiuo atveju gali reikšti kerštą Jungtinei Karalystei dėl šios sprendimo palikti ES.
Dar daugiau chaoso
Kad valstybių narių vakcinavimo strategijos remiasi ne mokslu, o iš esmės politiniais sprendimais puikiai patvirtina Prancūzijos pavyzdys.
Prancūzijos nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (Haute Autorité de santé) neseniai paskelbė, jog pirmąją „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos dozę gavę prancūzai iki 55 metų amžiaus antrą kartą gaus kitokią vakciną, nors Europos vaistų agentūra, kuri ES tiria ir tvirtina vakcinas, tokių rekomendacijų nėra pateikusi [3.].
Toks sprendimas Prancūzijoje palies maždaug 533 tūkst. žmonių, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, kurie pirmąjį skiepą gavo nuo vasario pradžios [4.]. Sprendimas sustabdyti jaunesnių nei 55 metų žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcina Prancūzijos nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos buvo priimtas kovo 19 dieną.
Kadangi bent jau kol kas Europos vaistų agentūra nei pakankamai informacijos, nei rekomendacijų dėl tokio skiepų „maišymo“ neturi, ko gero, galima teigti, kad dėl tokių politinių sprendimų vakcinacija tampa gyvai realiame gyvenime vykdomu medicininiu eksperimentu, o skiepijami žmonės ne tik politinių sprendimų įkaitais, bet tiesiog eksperimentiniais triušiais.
Taip pat kyla pagrįstas klausimas, ar daugiau žalos gali atnešti minėta kraujo krešulių susidarymo rizika dėl galimo „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos šalutinio poveikio, ar eksperimentavimas „maišant“ kelias vakcinas. Taip pat nereikia pamiršti, jog kraujo krešulių susidarymą gali lemti tiek kontraceptinės tabletės, tiek rūkymas, tiek pati koronavirusinė infekcija ir netgi skraidymas lėktuvais.
Reputacinė žala
Vertinant šią vos per kelis mėnesius pasirodžiusią ir kardinaliai pakitusią informaciją, galima perfrazuoti liaudyje dažnai vartojamą posakį, jog tie, kas pastaruoju metu sekė žinias apie „AstraZeneca“ vakciną, cirke nesijuokia.
Įvertinus visas aplinkybes, pradedant informacija, jog ši vakcina yra potencialiai žalinga senjorams, nesant pakankamai duomenų apie jos poveikį būtent vyresniems žmonėms, ir baigiant žiniomis apie jaunesnio amžiaus populiacijoje susidarančius kraujo krešulius bei sprendimais „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) skiepyti tik vyresnius žmones, galima drąsiai daryti išvadą, jog dėl tokios sumaišties britų vakcina pasaulyje, ir ypač Europoje, patyrė nemažą reputacinę žalą.
Prie šios reputacinės žalos prisidėjo ir tai, kad prieš sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina dėl stipresnio šalutinio poveikio ir mažesnio efektyvumo, lyginant su kitomis vakcinomis, dar prieš porą mėnesių bruzdėti buvo pradėję Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos [5.] ir Italijos medikai [6.].
Galbūt būtent dėl to, jog negyvename informaciniame vakuume, ir šios žinios pradėjo sklisti visoje Europoje, o galbūt tiesiog iš patirties ir tam tikros inercijos panašūs bruzdėjimai neseniai buvo prasidėję ir Lietuvos pedagogų bendruomenės tarpe. Mokytojai tuomet skundėsi stipriu „AstraZeneca“ vakcinos šalutiniu poveikiu, nors medikai pastaruosius ramino, jog tai yra viso labo natūrali organizmo reakcija į skiepus. Kita vertus, nemalonios organizmo reakcijos yra būdingos ir kitoms vakcinoms.
Šie bruzdėjimai netrukus įgavo atgarsį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje, kuris savo ruožtu sukėlė nemažą nepasitenkinimo bangą, po kurios „AstraZeneca“ vakcinos populiarumas smarkiai krito. Paradoksalu, kad minėtos vakcinos ėmė kone masiškai vengti senjorai, nors pagal naujausius duomenis, „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcina būtent senjorų amžiaus grupėje yra saugiausia ir efektyviausia.
Nėra ko stebėtis
Visas šis aptartas informacinis chaosas, regis, iš tam tikros inercijos tiesiog pradėjo gyventi savo atskirą gyvenimą ir ilgainiui netruko aplipti įvairiausiais gandais, legendomis ir padavimais.
Ypač neramina tai, kad šiame inertiškame procese vertinimui iš mokslo pozicijų, deja, paliekama vis mažiau vietos — anot legendiniam amerikiečių rašytojui Markui Twainui priskiriamos frazės, Melas spės apkeliauti pusę pasaulio, kol Tiesa dar tik ausis batus.
Prie viso to pridėjus jau minėtą vakcinų (geo)politinių žaidimų elementą, ES valstybių narių negebėjimą susitarti dėl bendros „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos naudojimo strategijos ir nuolatines su vakcinos tiekimu susijusias problemas, kurios, beje, taip pat nepuošia „AstraZeneca“ reputacijos, visiškai nėra ko stebėtis, kodėl šios vakcinos populiarumas smarkiai krito, ir ne tik Lietuvoje.
Svarbų vaidmenį šiuo atveju atlieka ir žmonėms būdingos pagrįstos ar nepagrįstos baimės dėl savo sveikatos, taip pat ilgas laiko tarpas tarp abiejų skiepų, norint kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, nors, šio teksto autorės nuomone, besiskiepijantiems tai neturėtų turėti didelės reikšmės, nes karantino taisyklės dar nebuvo atšauktos, o jų privalo laikytis visi, (bent jau kol kas) visiškai nepaisydami to, ar jie paskiepyti, ar ne.
Atsižvelgiant į visa tai nenuostabu, kad šiuo metu medikai, valstybės tarnautojai ir net aukščiausio rango politikai stengiasi kone „iškišti“ „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakciną, tarsi kokiame turguje ją visaip girdami, ramindami išsigandusius piliečius bei paneiginėdami įvairius gandus ir pagrįstas, bet daugiausia nepagrįstas baimes.
Svarbiausia — reputacija
Į „AstraZeneca“ vakcinos istoriją verta pažvelgti būtent per reputacijos prizmę. Ko gero, norint atsakyti į klausimą, kodėl ši vakcina pastaruoju metu kone visuotinai susilaukia tiek daug neigiamo dėmesio, verta kelti prielaidą, jog reputacija išlieka ypatingai svarbi, netgi nepaisant pasaulį siaubiančios ir mirtiną pavojų sukelti galinčios pandemijos bei objektyvaus vakcinavimo poreikio.
Vienas JAV nepriklausomybės tėvų, prezidentas Benjaminas Franklinas yra pasakęs, jog, norint su(si)kurti gerą reputaciją, reikia daugybės gerų darbų, o ją sugadinti — tik vieno blogo. Akivaizdu, kad vakcinai sukurti reikėjo milžiniškų pastangų, kurios pastaruoju metu yra tarsi nurašomos.
Viena vertus, to priežastimi galima įvardyti visą aukščiau minėtą painiavą ir informacinį kaleidoskopą. Tačiau žvelgiant racionaliai galima sakyti, kad visa tai yra pozityvus reiškinys, nes informacijos apie „AstraZeneca“ vis daugėja, atliekant vis daugiau ir detalesnių tyrimų.
Vis dėlto kol kas sunku pasakyti, ar detalesni moksliniai tyrimai ilgainiui padės atitaisyti reputacinę žalą, kurią patyrė ši vakcina. Belieka tik pripažinti, kad gyvename išties sunkiai prognozuojamais laikais, kai reikšmingomis tampa net pačios menkiausios detalės.
Pabaigai galbūt verta paminėti ir tai, jog šio teksto autorė jau yra paskiepyta pirmąja „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinos doze. Ir nepatyrė nieko, apie ką prieš tai nebuvo įspėjęs Mokslas.