Visai neseniai viena nusigyvenusi eterio žvaigždė savo socialiniuose tinkluose paskelbė Ingridos Šimonytės vyriausybės darbą kritikuojantį ir kuo greičiau COVID-19 karantiną atlaisvinti raginantį tekstą. Šių žodžių autoriaus neprofesionalia ir giliai subjektyvia nuomone, minėtos sparčiai besudegančios buvusios žvaigždės teksto tonas buvo labai isteriškas ir kiek atsidavė desperacija.
Tokių tekstų pastebėta daugiau — kai pažiūrėti finansiškai apsirūpinę žmonės kone klykdami reikalauja maksimalaus karantino ribojimų atlaisvinimo, motyvuodami ekonomikos sveikata. Šio teksto autoriui tokie pareiškimai labai mena nuvorišų, šluojamų 2009-aisiais metais kilusios bankrotų bangos, priešmirtinius klyksmus. Kodėl? Tam reikėtų šiek tiek atitraukti objektyvą ir pasižiūrėti į didesnį paveikslą.
Nebejotinai ne vienas šio teksto skaitytojų yra matęs tą komišką situaciją, kai jaunas vaikinas (kartais — mergina) gyvena su tėvais bendrabutyje, bet vairuoja labai prabangų automobilį ne pagal savo finansines galimybes? Toks „ubagų glamūras“, kai bandoma prikišamai demonstruoti, jog finansinis ir socialinis statusas esąs gerokai aukštesnis nei iš tikrųjų, yra toli gražu ne tik žemesniųjų klasių užsiėmimas. Tokio elgesio esama visuose ekonominiuose sluoksniuose. O pasiturinčiuose galbūt net daugiau negu kituose.
Štai paimkime tipinį Vilniaus influencerį. Jei jis turi daugiau kaip keliasdešimt tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose, gali surinkti didesnes auditorijas, reguliariai figūruoja televizijoje, radijuje ir didžiuosiuose naujienų portaluose, tai jo mėnesio pajamos „į rankas“ vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 iki 5 tūkst. eurų. Jeigu su savo pinigais jis elgiasi išmintingai — jais nesišvaisto, dalį jų stengiasi sutaupyti ir/arba investuoti, šių sumų turėtų pakakti. Hipotetiškai. Tačiau jei ši persona yra „glamūrinis ubagas“, tai paminėtos sumos prilygsta kone minimaliai algai.
Butai Vilniaus Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, lizinginiai visureigiai ar limuzinai, naujausia elektronika, namų tvarkytojos, procedūros garsiausiuose grožio salonuose, reguliarūs pietūs restoranuose, kur be 50 eurų kavos neišgersi, „elitinis“ gyvūnų ėdalas, prabangios kelionės į Nidą, JAV ar Pietryčių Aziją ir kredito kortelių mokesčiai, kuriomis yra „dengiamos“ nepastovios influencerių pajamos. Visa tai kainuoja, visa tai sumuojasi ir godžiai siurbia piniginės turinį. Čia tik vienam žmogui. Tepadeda jums Dievas, jeigu jūs dar išlaikote gyvenimo partnerę/partnerį ir turite vaikų ar esate įpareigoti mokėti alimentus!
Realybė yra gana paprasta — daugybė instagraminę gerovę demonstruojančių žmonių gyvena persekiojami nuolatinio pinigų streso. Šio teksto autorius yra asmeninių finansų konsultantas, ne vienerius metus iš to valgantis duoną, ir net jis, savo praktikoje susidūręs su „ubagų glamūru“, negali pasakyti, iš ko šitie žmonės išgyvena? Jeigu reikėtų spėti — tai iš sėkmės ir Viešpaties malonės. Kažkaip kažkokiu būdu jiems pavyksta gauti tą užsakymą, tą paskolą, tą mokėjimo atidėjimą, kurio pakanka pragyventi artimiausias savaites. Ir taip iki kito mėnesio. Daugelis nustebs, jog žmonės taip gali gyventi, tačiau Vilniaus nuvorišų burbule tai nėra kažkas neįprasta. Daugelis „glamūrinių ubagų“ taip stumdosi metų metus.
Vienintelė sąlyga — jokių ekonomikos sukrėtimų! Šitie žmonės yra užkredituoti iki pat plaukų galiukų, jų pajamos yra klaikiai nepastovios — menkiausia krustelėjimas, ir šitas kortų namelis subyra. Daugelis tą jau matė 2009-aisiais. Tada nebūta jokių instagramų, tačiau gražiai gyventi niekas nedraudė — buvo imama daugybė paskolų ne pagal galimybes, perkami butai, namai, sodybos, vasarnamiai, automobiliai, kartais po keletą iškart. Nieko keisto, jog 2007 metais atėjusi Didžioji Recesija iš tuometinio „ubagų glamūro“ paliko tik rūkstantį kraterį.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui retsykiais vis dar pasirodo straipsnių ar laidų apie tuos žmones — absoliuti jų dauguma emigravę, verčiasi labai neglamūriniais darbais ir rydami apmaudą prisimena savo prarastosios šlovės laikus. Jeigu COVID-19 pandemija baigsis globalia ekonomikos krize, mums teks išvysti dar vienas „glamūrinių ubagų“ skerdynes. Ar taip įvyks, kol kas dar neaišku, tačiau dėl pandemijos buvo uždaryta dalis verslo, o šis apkarpė nebūtiniausias išlaidas — užsakomieji straipsniai, renginiai, jų vedimas, restoranų arba produktų apžvalgos, fotografija, grafinis dizainas, tekstų rašymas ir t. t. — kasdieninė tipinio influencerio duona — staiga atsidūrė ant ešafoto. Kortų namelis pavojingai svyruoja.
Pastaruoju metu šalia sofos krepšinio trenerių atsirado daug sofos ekonomistų ir epidemiologų. Jie žino, kokios kaukės yra veiksmingos, o kokios ne, jie itin gerai nutuokia, kaip gaivinti ekonomiką ir kaip visus aprūpinti vakcinomis. Dažnai yra minima Švedija —ten, girdi, gyvenimas vyksta, o susirgimų atvejų skaičius toks pats kaip užsikarantinavusioje Lietuvoje. Niekas toliau antraštės neskaito, tad ko jiems domėtis tokiais niuansais, kad Švedija patyrė tokį patį nuosmukį kaip ir užsidariusi Danija ar kad apie 50 proc. švedų gyvena vieni. Kalbėkime atvirai, čia ne naivumas, ne kvailumas ir net ne pigus mačizmas. Šis sofos visažinio žanras yra labai froidiškas bandymas priversti mamytę valstybę paguosti vargšą, išsigandusį vaikutį. Tarsi Vyriausybė galėtų sureglamentuoti ribonukleino rūgšties elgesį ir atšaukti globalinę COVID-19 pandemiją.
Vertėtų pažymėti, kad jeigu klimato mokslininkai yra teisūs — tai čia tik pradžia. Kraupiais tempais auganti fabrikinė gyvulininkystė ir miestų plėtra į laukinę gamtą sukuria kaip niekad palankias sąlygas įvairioms epidemijoms bei pandemijoms kilti. Europa 2015 metais vos nesusiplėšė į gabalus dėl kelių milijonų pabėgėlių, tai kaži ko reiks laukti, kai iš Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio dėl dykumėjimo Senojo žemyno link pajudės 500 milijonų žmonių? Kaip tie verksniai, kurie jau dabar inkščia, jog nusibodo namie „Netflix“ spoksoti, jog norisi kavinių, kelionių, bendravimo, kariaus resursų karus, kurie gali kilti visos šitos betvarkės kontekste?
Perfrazavus Voltaire‘rą — istorija yra perpildyta laiptais žemyn dardančių influencerių aimanų ir jais aukštyn kylančių sunkių, darbinių batų dundėjimo. Realybė labai negailestinga, bet paprasta — pasauliui nereikia influencerių, feisbuko personų ir eterio žvaigždžių. Retsykiais ji jiems sudaro galimybių gyventi, bet tai išimtis, o ne norma. Gali ateiti laikai, kada pasauliui labiau reikės vairuotojų, kurjerių ir palečių krovėjų, todėl nenustebkite, jei vieną dieną jums ūberį atvairuos buvusi portalų ir eterio žvaigždė. Išlieka vienetai ir tikrai ne tie, kurie ima cypti ant visos Lietuvos kaip pelę pamačiusi gimnazistė.