Rusijos pajėgos ir „Vagner“ samdiniai jau keletą mėnesių bando užimti Bachmutą, tačiau ten patiria didelių nuostolių. Vienintele Rusijos kariuomenės sėkme neseniai tapo Soledaro, esančio netoli Bachmuto, užgrobimas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės spaudos sekretoriaus Serhijaus Čerevatijaus duomenimis, gynėjai visiškai paliko Soledaro miestą Donecko srityje. Pareigūnas BBC News Ukraine trečiadienį sakė, jog, siekdamos gelbėti karių gyvybes, Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Soledaro ir įsitvirtino iš anksto parengtose gynybinėse linijose. Anot S. Čerevatijaus, nepaisant rusų pranašumo prieš Ukrainos pajėgas trimis – penkiais kartais, Soledaro gynėjai galingai laikė pozicijas ir padarė priešui didžiulių gyvosios jėgos nuostolių, prilygstančių dviejų Čėčėnijos karų praradimams. Sausio 19 dienos JAV gynybos žvalgybos duomenimis, okupantai dar nekontroliavo nei Soledaro, nei Bachmuto, kur iki šiol laikosi Ukrainos gynyba.
Vakarų sąjungininkai į Ukrainą pažadėjo siųsti apie 80 kovos tankų „Leopard 2“. 14 iš jų žada siųsti Vokietija – gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Ukrainą tankai „Leopard 2“ galėtų pasiekti po maždaug trijų mėnesių. Vokietijos vyriausybė taip pat suteikia kitoms šalims leidimą tiekti Ukrainai savo tankus „Leopard“. Tuo tarpu JAV Ukrainai pažadėjo atsiųsti 31 tanką „M1 Abrams“, o Jungtinė Karalystė – 14 „Challenger 2“ tankų.
Kaip jau buvo žinoma anksčiau, Rusija rengė nedidelį kiekį kovinių tankų „T-14 Armata“ pirmajam tokio tipo dislokavimui Ukrainoje, tačiau, kaip pranešė britų gynybos žvalgyba, pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje dislokuotos Rusijos pajėgos nebuvo linkę priimti pirmosios joms skirtos šių tankų partijos dėl itin prastos būklės. Anot britų žvalgybos, per pastaruosius trejus metus patys Rusijos pareigūnai viešai įvardijo problemas, susijusias su „T-14“ variklių bei termovizinėmis sistemomis – 2021 metais Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu planuojamą 2022 metų gamybą apibūdino tik kaip eksperimentinę – pramoninę seriją, todėl mažai tikėtina, kad bet kurie dislokuoti „T-14“ tankai atitiks įprastus standartus, t. y., kad nauja įranga bus laikoma veikiančia.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sausio 25 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 290 lėktuvų, 281 sraigtasparnį ir 123 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 3161 tankas, 6307 šarvuočiai, 2154 artilerijos sistemos, 450 raketų paleidimo sistemų, 220 oro gynybos sistemų, 4967 motorinės transporto priemonės, 18 laivų, 1902 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Valstybinės įmonės „Ukrenergo“ duomenimis, elektros gamyba Ukrainoje didėja, tačiau tuo pat metu išlieka didelis elektros deficitas. Pažymima, kad visoms regioninėms skirstymo įmonėms nustatytos paros vartojimo normos – kiekviena regioninė energetikos įmonė savo regione turi sudaryti planinių valandinių atjungimų grafikus, kurie turėtų užtikrinti, kad suvartojimas neviršytų patvirtintų viršutinių ribų. Ribų viršijimas gali sukelti avarinių situacijų pavojų elektros sistemoje. Siekiant išvengti tokio pavojaus, taikomi avariniai išjungimai.
Ukrainos energetikos sistema jau atlaikė 12 agresorių raketų atakų ir 14 dronų smūgių. Be to, objektai, kurių galia viršija 10 GW, kuriuos šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, šiuo metu yra atkirsti nuo Ukrainos energetikos sistemos. Tarp šių objektų yra Zaporižės ir Vuhlehirsko atominės elektrinės, Kachovkos hidroelektinė bei dauguma vėjo ir saulės elektrinių laikinai okupuotose Pietų teritorijose.
Ukrainos atomines elektrines eksploatuojančios valstybinės įmonės „Energoatom“ duomenimis, Zaporižės branduolinėje elektrinėje Rusija bando įdarbinti 150 baltarusių remontininkų, anksčiau dirbusių Baltarusijos atominėje elektrinėje. To priežastis – Ukrainos atominės energetikos specialistų atsisakymas bendradarbiauti su okupantais.
Tarptautinė erdvė
Baltieji rūmai pranešė, kad trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas kalbėjosi su svarbiausiais sąjungininkais Europoje apie paramą Ukrainai. J. Bidenas aptarė paramą Ukrainai su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi‘iu Sunaku, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.
Prancūzija toliau svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai savo sunkiųjų tankų „Leclerc“, panašių į vokiečių tankus „Leopard“. Prancūzija suteikė Ukrainai savo moderniausią artilerijos sistemą „Caesar“, oro gynybos sistemą „Crotale“, o pastaruoju metu pažadėjo suteikti savo itin mobilius lengvuosius tankus „AMX-10 RC“. Vokietijai sutikus tiekti Ukrainai tankus „Leopard“, o JAV ketinant pasiųsti savo tankus „Abrams“, dėmesys krypsta į tai, ar Prancūzija leis dislokuoti tankus „Leclerc“. Aukšti Prancūzijos gynybos pareigūnai abejoja, ar šie tankai būtų naudingi, Ukrainos pajėgoms turint mokytis valdyti tiek daug įvairių sudėtingų Vakarų ginklų. „Politinio prieštaravimo nėra, – AFP sakė anonimu likti norėjęs šaltinis Prancūzijos gynybos ministerijoje. – Mes tik svarstome, ar verta suteikti tankus „Leclerc“. Siekiame, kad jie būtų naudingi ir veiksmingi“.
Švedija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai tankų „Stridsvagn 122“. Tai trečiadienį pareiškė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas. Šiuo metu Švedijos ginkluotosios pajėgos turi 120 tokio tipo tankų.
Anot Slovakijos gynybos ministro Jaroslavo Nadiso, šalis yra pasirengusi aptarti savo naikintuvų „MiG-29“ perdavimą Ukrainai. „Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, sakė gynybos ministras.
Šveicarijos vyriausybė nusprendė leisti išskirtiniais atvejais siųsti į Ukrainą šveicarišką išminavimo įrangą. „Federalinė taryba priėmė sprendimą dėl naujos nuostatos ginklų tiekimo embargo srityje. Dabar Šveicarija išskirtiniais atvejais gali suteikti embargo išimtis išminavimo įrangai, naudojamai Ukrainoje. Išduodant licencijas turi būti užtikrintas teisėtas ir tikslinis įrangos naudojimas“, rašoma vyriausybės pranešime.