Trisdešimt šeštąją karo savaitę Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą Svatove ir Kreminos kryptimis šalies Rytuose – tuo tarpu okupantai tęsė gynybines operacijas prie Dniepro upės ir toliau vykdė sausumos puolimą prie Bachmuto, žengdami į priekį Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Visgi, Rusijos daliniai Ukrainoje, anot britų gynybos žvalgybos, į priekį juda lėtai. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį atkreipė dėmesį į samdinių grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pareiškimą, kuriuo remiantis, jo daliniai kasdien į priekį pasistumia 100 – 200 metrų. Anot J. Prigožino, tai šiuolaikiniame kare yra normalu, nors Rusijos karinė doktrina numato 30 km prasiveržimą per dieną.
Trisdešimt šeštąją karo savaitę Rusijos okupacinė valdžia ir toliau per prievartą evakavo Chersono ir Zaporižės srities gyventojus. Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovės Natalijos Humeniuk teigimu, okupantai imituoja atsitraukimą Chersono srities, kad surengtų provokaciją ir apkaltintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas apšaudžius taikius gyventojus. Jos teigimu, Chersone yra reguliariųjų dalinių, kurių kariai perrengti civiliais drabužiais – pastarieji įsikuria ne tik srities centre, bet ir kitose gyvenvietėse išvykusių žmonių namuose. Anot N. Humeniuk, okupantai taip elgiasi norėdami sudaryti įspūdį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šaudo į civilius.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą „dėl branduolinio karo prevencijos“, kuriuo pareiškė, kad jos pagrindinis prioritetas yra išvengti branduolinio susidūrimo, tuo pat metu apkaltinant Vakarus „provokacijų skatinimu naudojant masinio naikinimo ginklus“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko Oleksijaus Hromovo teigimu, suformuoti kovinę grupę, kuri atakuotų Ukrainą iš Baltarusijos, prireiks mažiausiai dviejų ar trijų mėnesių. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija bando nukreipti Ukrainos dėmesį, kad ji išvestų karius iš Rytų ir Pietų į Šiaurę, Baltarusijos link. O. Hromovas taip pat pažymėjo, jog nors Rusijos valdžia pareiškė, kad mobilizacija baigta, iš tikrųjų ji tęsiama slapta. Jo teigimu, kariniai komisariatai gavo nurodymą toliau ieškoti savanorių, kurie sutiks pasirašyti kontraktus dėl dalyvavimo vadinamojoje specialiojoje karinėje operacijoje.
Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas surinko duomenis apie patvirtintus Ukrainos partizanų išpuolius Rusijos okupuotose šalies dalyse nuo šių metų kovo ir paskelbė savo partizaninės veiklos Ukrainoje vertinimą. Anot instituto analitikų, partizanų atakos verčia Rusiją nukreipti išteklius iš fronto, kad galėtų apsaugoti periferines zonas.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo lapkričio 3 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 277 lėktuvus, 258 sraigtasparnius ir daugiau nei 74 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2734 tankai, 5552 šarvuočiai, 1755 artilerijos sistemos, 390 raketų paleidimo sistemų, 198 oro gynybos sistemos, 4162 motorinės transporto priemonės, 16 laivų, 1442 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Ukrainos energetikos tyrimų centro direktoriaus Aleksandro Charčenkos teigimu, dėl nuolatinių Rusijos oro antskrydžių apie 35 – 45 proc. šalies energetikos sistemos yra sugadinta. Anot jo, objektai atkuriami labai greitai, tačiau jie taip pat ir labai sparčiai naikinami, todėl sunku užfiksuoti kokį nors konkretų rodiklį, rodantį esamą žalos lygį. Pareigūno teigimu, pastaruoju metu agresoriai pakeitė taktiką, smūgiuodami ne į saugomas užtvankas ar elektrines, o į transformatorines, todėl apsunkinamas elektros tiekimas. Spalio mėnesį elektros energijos tiekimo atstatymo darbai užtrukdavo nuo trijų iki 28 valandų.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad patikras trijuose Ukrainos branduoliniuose objektuose atlikę jos inspektoriai nerado jokių nedeklaruotos branduolinės veiklos ženklų. Siekdama paneigti Rusijos kaltinimus, neva, Ukraina kuria ir planuoja susprogdinti vadinamąją nešvarią bombą, dėl patikrų į TATENA šalis kreipėsi pati. Tuo tarpu Ukrainos branduolinių elektrinių operatorė „Energoatom“ pranešė, kad Zaporižės atominė elektrinė po Rusijos apšaudymo ir vėl buvo atjungta nuo elektros tinklo.
Ketvirtadienį Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle Telegram informavo apie dar vieną įvykusį apsikeitimą karo belaisviais. Anot jo, namo sugrįžo kovose sužeisti Ukrainos kariai, konkrečiai – sunkiai sužeistieji su skeveldrų žaizdomis rankose ir kojose bei šautinėmis žaizdomis, žmonės su amputuotomis galūnėmis ir sunkiais nudegimais bei užkrėstomis žaizdomis. Tarp sugrįžusių karo belaisvių taip pat yra karys, kuris buvo sužeistas per sprogimą Olenivkos karo belaisvių stovykloje. Ukrainos valdžiai pavyko užtikrinti, kad namo būtų sugrąžinti 107 asmenys. Jie yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, karinio jūrų laivyno, teritorinės gynybos pajėgų, valstybinės pagalbos tarnybos, nacionalinės policijos, valstybinės specialiosios transporto tarnybos ir Ukrainos nacionalinės gvardijos nariai, tarp jų – ir trys Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos gynėjai.
Tarptautinė erdvė
Žemės ūkio produkcijos eksportas laivais iš Ukrainos tęsiasi, Rusijai vėl prisijungus prie susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos gynybos ministras. „Atnaujinus grūdų iniciatyvą, iš Ukrainos uostų išplaukė šeši laivai“, gynybos ministrą Hulusi Akarą citavo oficialioji Anatolijos naujienų agentūra. Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Ukrainos pakankamų garantijų dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo. Tiesa, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pagrasino vėl pasitraukti iš susitarimo, jei Kyjivas pažeistų Maskvai suteiktas vadinamąsias saugumo garantijas, o ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad Rusija dar nėra tikra, ar grįš į Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, pasibaigus jo terminui. „Prieš priimdami sprendimą dėl pratęsimo, turėsime įvertinti bendrą susitarimo efektyvumą“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atmetė Rusijos pateiktą rezoliuciją, kurioje raginama ištirti kaltinimus dėl JAV dalyvavimo kuriant biologinius ginklus Ukrainoje. Už rezoliuciją trečiadienį balsavo tik nuolatinės Tarybos narės Rusija ir Kinija. Visos dešimt nenuolatinių narių susilaikė. Rusija šį klausimą vėl kels lapkričio 28 – gruodžio 16 dienomis Ženevoje vyksiančioje konferencijoje dėl Biologinių ginklų konvencijos peržiūrėjimo.
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Iranas dalyvauja žudant ukrainiečius, tiekdamas Rusijai dronus, ir išreiškė susirūpinimą, kad Teheranas Maskvai taip pat gali siųsti raketas. „Iš esmės tai yra Teherano režimas, kuris atvirai ir noriai prisideda prie nekaltų ukrainiečių žudymo Ukrainos teritorijoje“, sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas tiekia Rusijai atakos dronus, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo naudojami siekiant pakenkti Ukrainos infrastruktūrai.
Irano valdžia į Rusiją ruošiasi išsiųsti apie 1000 ginklų, skirtų panaudoti kare prieš Ukrainą. Tarp jų – bepiločiai orlaiviai ir balistinės raketos. Būsima siunta iš Irano atidžiai stebima, nes tai bus pirmas kartas, kai į Rusiją bus išsiųstos pažangios valdomos raketos, praneša CNN, remdamasi vienos Vakarų valstybės, kuri prižiūri Irano ginklų programą, pareigūnais. Pastarieji mano, kad Rusija krovinį gaus iki metų pabaigos.
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė, kad Šiaurės Korėja slapta tiekia Rusijai „reikšmingą kiekį“ artilerijos sviedinių, taip remdama karą Ukrainoje. Nurodoma, kad artilerijos šaudmenys siunčiami prisidengiant prekių gabenimu į Vidurio Rytus ar Afriką. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas J. Kirby sakė, jog JAV pareigūnai nežino, ar Rusija gavo šiuos šaudmenis, tačiau stengiasi stebėti jų gabenimą.
Rusija ketvirtadienį pagrasino Jungtinei Karalystei „pavojingais padariniais“, prieš tai apkaltinusi ją tariamai padėjus Ukrainai surengti ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną. „Šie konfrontacinio pobūdžio Jungtinės Karalystės veiksmai gali eskaluoti situaciją ir lemti nenuspėjamus ir pavojingus padarinius“, tvirtinama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Ketvirtadienį Bulgarijos parlamentas pritarė pasiūlymui leisti tiekti ginklus Ukrainai. Parlamento sprendimas uždega žalią šviesą Bulgarijos vyriausybei, kuri per mėnesį turėtų parengti nutarimo dėl karinės ir karinės – techninės pagalbos Ukrainai projektą. Be to, Bulgarijos vyriausybė turi kuo greičiau pasirašyti sutartis dėl reikiamos karinės įrangos tiekimo šaliai atsižvelgiant į galimybes. Parlamento sprendimu vyriausybė įpareigojama vesti derybas su Bulgarijos sąjungininkais NATO, kad šalis būtų aprūpinta karine technika ir galėtų greičiau atsisakyti pasenusios sovietinės ginkluotės. Parlamentas taip pat pareikalavo, kad Bulgarija paremtų Ukrainos ieškinį prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Didžiojo septyneto šalys neleis Rusijai šią žiemą sukelti ukrainiečių „bado“. „Neleisime, kad dėl šio karo žiaurumo ateinančiais žiemos mėnesiais žūtų daugybė pagyvenusių žmonių, vaikų, jaunuolių ir šeimų“, prieš Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrų susitikimą kalbėjo A. Baerbock. „Rusija pasirinko naują kariavimo būdą ir bando priversti žmones badauti, mirti iš troškulio ir mirtinai sušalti“, sakė ministrė. „Stengsimės užkirsti kelią visomis išgalėmis, kaip ir kitiems klastingiems Rusijos karo metodams“, pareiškė ji.
Šilumos tiekimo infrastruktūrai remontuoti ir prižiūrėti JAV Ukrainai skyrė 55 mln. dolerių. Taip pat bus įrengta daugiau nei 1,6 tūkst. generatorių, vandens ruošimo sistemų ir kitos šildymo įrangos. „Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūra paskelbė apie naują 55 mln. JAV dolerių paketą, skirtą padėti Ukrainai remontuoti ir prižiūrėti šildymo infrastruktūrą devyniolikoje Ukrainos regionų, kuri pasieks iki 7 mln. ukrainiečių“, sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus tankuose, kuriuos Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį. „Nėra pagrindo teigiamai atsakyti į Vokietijos prašymą perduoti šveicarišką karinę įrangą Ukrainai“, laiške Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht teigė ekonomikos ministras Guy‘us Parmelinas, motyvuodamas savo šalies neutralumo principu.