Trisdešimt ketvirtąją karo savaitę okupantai apšaudė Ukrainos pozicijas palei visą kontaktinę liniją, stiprino savo gynybines pozicijas, vykdė oro žvalgybą ir smogė ypatingos svarbos ukrainiečių infrastruktūros objektams bei civilių būstams, o antradienį pirmą kartą nuo Ukrainos kontrpuolimo pradžios pareiškė atsikovoję teritorijų rytinėje Charkivo srityje. Sunkios kovos vyko ir Donbaso regione. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau tęsė įsitvirtinimą išvaduotose Chersono srities teritorijose. Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovės Natalijos Humeniuk teigimu, išvaduotose gyvenvietėse sugriauta apie 40 – 80 proc. pastatų, o didžiulius plotus okupantai traukdamiesi užminavo, taigi, labai svarbu, kad žmonės neskubėtų grįžti į deokupuotas gyvenvietes ir leistų užbaigti stabilizavimo priemones. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, okupantai suintensyvino filtravimo priemones ir pradėjo evakuacijos procesą iš okupuotos Chersono srities dalies į okupuotą Krymą. Ukraina pareiškė, kad civilių evakuacija iš Chersono prilygsta deportacijai. Iš Chersono į laikinai okupuotą Krymo teritoriją taip pat išvežami bankų ir pensijų fondų darbuotojai bei turtas.
Trisdešimt ketvirtąją karo savaitę okupantai visoje Ukrainoje vykdė bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš gyvenamuosius rajonus ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Britų gynybos žvalgybos duomenimis, nuo spalio 10 dienos Rusija išlaiko padidintą ilgojo nuotolio smūgių į taikinius visoje Ukrainoje tempą. Atakos vykdomos sparnuotosiomis raketomis, oro gynybos raketomis žemė – žemė ir Irano tiekiamais „Shahed-136“ dronais. Britų gynybos žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pagrindinis šios kampanijos tikslas yra padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos energetikos tinklui – kadangi Rusija jau nuo rugpjūčio patiria nesėkmių mūšio lauke, ji greičiausiai siekia smogti ne tik Ukrainos kariniams taikiniams, bet ir civilinei infrastruktūrai. Gynybos ministerijos žvalgybos departamento vadovo teigimu, septynis iš dešimties paleistų dronų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyksta numušti – per kiek daugiau nei mėnesį buvo numušti 223 Irano gamybos bepiločiai orlaiviai.
Tuo tarpu Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalis pasilieka teisę „imtis prevencinių strateginio atgrasymo priemonių, kad užkirstų kelią atakai“. Baltarusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad šalies teritorijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių, apie 170 tankų, iki 200 kitų šarvuočių ir iki 100 ginklų bei minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 milimetrų, kad būtų sukurtos naujos bendros pajėgos. Rusijos daliniai bus dislokuoti keturiuose poligonuose Baltarusijos Rytuose ir centre, kur jie dalyvaus pratybose, kurių metu, visų pirma, bus vykdomas kovinis ir priešlėktuvinių raketų šaudymas. Kuriems Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos darbuotojams skirta ginkluotė karo veiksmų atveju, šalyje taip pat treniruojamasi evakuoti gyventojus.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo spalio 19 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 269 lėktuvus, 242 sraigtasparnius ir maždaug 66,3 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2554 tankai, 5235 šarvuočiai, 1637 artilerijos sistemos, 372 raketų paleidimo sistemos, 179 oro gynybos sistemos, 3999 motorinės transporto priemonės, 16 laivų, 1286 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio Dmytro Lubineco teigimu, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai neatvyko prie sienos su laikinai okupuotomis teritorijomis, kur jų laukė Ukrainos delegacija. Gautomis žiniomis, vizitą prie skiriamosios linijos Ukrainos pareigūnai ketino surengti, norėdami paskatinti Raudonąjį Kryžių pareikalauti, kad Rusija leistų aplankyti Olenivkos kolonijoje laikomus karo belaisvius ukrainiečius. „Paaiškėjo, jog Raudonajam Kryžiui tai padaryti yra sunkiau negu skelbti savo tinklapyje „raginimus abiem šalims“, teigė Dmytro Lubinecas ir pridūrė, kad okupantai vis dar kankina Ukrainos gynėjus, o tarptautinės organizacijos tyli. Jo manymu, jeigu organizacija neatlieka jai keliamų uždavinių ir savo tylėjimu skatina agresorius bei nusikaltėlius, ji turi būti likviduota.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį paskelbė, kad per naują apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinta daugiau kaip 100 ukrainiečių, ir tai buvo pirmasis per beveik aštuonis karo mėnesius apsikeitimas tik moterimis.
Dėl okupantų apšaudymo pirmadienį Zaporižės atominė elektrinė dar kartą buvo atjungta nuo išorinio elektros maitinimo šaltinio. Elektrinės operatorės „Energoatom“ duomenimis, įvykus sutrikimui elektrinėje buvo įjungti dyzeliniai generatoriai. „Energoatom“ taip pat dar kartą kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydama skubiai imtis priemonių, kad elektrinės teritorija būtų demilitarizuota, o objektą vėl visapusiškai kontroliuotų Ukraina. Tuo tarpu Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Rafaelis Grossis pareiškė, jog vėl ketina vykti į Ukrainą ir Rusiją derybų dėl saugumo zonos nustatymo aplink objektą. „Energoatom“ taip pat pranešė, kad okupantų pajėgos pirmadienį pagrobė du elektrinės pareigūnus bei išvežė juos į nežinomą vietą.
Tarptautinė erdvė
Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo aneksuotuose Ukrainos regionuose. Sprendimas priimtas, neva, dėl „terorizmo grėsmės iš Ukrainos“. Kuriam laikui buvo įvesta karo padėtis nėra žinoma.
Prestižinė Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę trečiadienį atiteko ukrainiečių tautai, skelbiama pranešime žiniasklaidai. „Šis apdovanojimas skirtas kovojantiems ukrainiečiams. Tiems, kurie buvo priversti bėgti. Tiems, kurie neteko artimųjų ir draugų. Visiems tiems, kurie stojasi ir kovoja už tai, kuo tiki. Žinau, kad drąsūs Ukrainos žmonės nepasiduos, nepasiduosime ir mes“, sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
Ukraina antradienį iš Europos Sąjungos gavo pirmąją 2 mlrd. eurų paskolą pagal rugsėjį patvirtintą 5 mlrd. eurų vertės makrofinansinės paramos paketą. Anot Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, šios lėšos padės padengti neatidėliotinas biudžeto išlaidas.
ES šalys pirmadienį susitarė skirti Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės paramos. Užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis teigė, kad šios papildomos lėšos „yra tik dar vienas įrodymas, jog ir toliau tvirtai remiame Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ginančias savo šalį nuo eskaluojančios neteisėtos agresijos“ ir pridūrė, kad bendrija teiks paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“.
NATO pirmadienį pradėjo eilines branduolinio atgrasymo pratybas Vakarų Europoje. Aljansas pabrėžė, kad „įprastos, pasikartojančios pratybos“, kurios tęsis iki spalio 30 dienos, buvo suplanuotos dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir niekaip nėra susijusios su dabartine situacija. Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas atmetė bet kokius raginimus nutraukti pratybas po to, kai V. Putinas sugriežtino savo retoriką dėl branduolinio ginklo panaudojimo. „Tai būtų labai neteisingas signalas, jeigu mes staigiai atšauktume įprastas, ilgai planuotas pratybas dėl karo Ukrainoje“, praeitą savaitę sakė NATO vadovas.
NATO artimiausiomis dienomis perduos Ukrainai antidroninių oro gynybos sistemų, kad šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos naudojamų iranietiškų dronų atakų. Kaip rašo Reuters, apie tai antradienį pranešė aljanso vadovas J. Stoltenbergas.
Iranas pažadėjo aprūpinti Rusiją raketomis žemė – oras, taip pat perduoti daugiau bepiločių orlaivių, naujienų agentūrai Reuters sakė aukšto rango Irano pareigūnai ir diplomatai. Susitarimas buvo sudarytas spalio 6 dieną, kai Irano delegacija apsilankė Maskvoje deryboms su Rusija dėl ginklų tiekimo. „Rusai prašė daugiau dronų ir Irano padidinto tikslumo balistinių raketų, ypač „Fateh“ ir „Zolfaghar“ klasės“, sakė Irano diplomatas, kuris buvo informuotas apie kelionę. Tai patvirtino informuotas Vakarų pareigūnas, sakydamas, kad tarp Irano ir Rusijos sudarytas susitarimas dėl trumpojo nuotolio balistinių raketų žemė – žemė, įskaitant „Zolfaghar“, tiekimo. „Kur jie naudojami – ne pardavėjo problema. Mes nesame kurioje nors Ukrainos krizės pusėje kaip Vakarai. Mes norime, kad krizė būtų užbaigta diplomatinėmis priemonėmis“, sakė diplomatas.
Teheranas teigia esąs pasirengęs pokalbiuose su Kyjivu išsklaidyti „nepagrįstus“ kaltinimus dėl dronų tiekimo Rusijai. „Iranas pasirengęs deryboms ir pokalbiams su Ukraina, kad išsklaidytų šiuos kaltinimus“, antradienį Teherane pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Tvirtinimai, kad Islamo Respublika į karą Ukrainoje siunčia ginklus, įskaitant karinius dronus“, neatitinka tikrovės, pridūrė jis. Tuo tarpu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė neturintis informacijos apie tai, kad rusų pajėgos Ukrainoje naudoja Irano dronus.
ES, surinkusi pakankamai įrodymų, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas. „Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, sakė ES užsienio politikos vadovo J. Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.
The Times of Israel duomenimis, Izraelio ministras pirmininkas Yairas Lapidas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba dėl Ukrainos prašymo tiekti jai oro gynybos sistemas. Antradienį D. Kuleba pareiškė, kad Ukraina nusiųs Izraelio vyriausybei oficialią notą, kurioje bus prašoma skubiai perduoti oro gynybos sistemų ir pradėti bendradarbiavimą dėl reikiamų technologijų įsigijimo. Vis dėlto Izraelis, norėdamas apsaugoti savo jautrius santykius su Rusija, iki šiol nepaiso raginimų tiekti Kijevui gynybinę ar puolamąją ginkluotę. Trečiadienį Izraelio gynybos ministras Benny‘is Gantzas pareiškė, jog nors Rusija atakuoja Ukrainą Irane pagamintais dronais, Izraelis vis tiek neketina tiekti ginklų Ukrainai.