Karo tyrimų instituto duomenimis, savaitgalį, tęsdamos kontrpuolimą šiauriniame fronte, Ukrainos pajėgos toliau kirto svarbią Oskilo upę Charkivo srityje. Instituto išanalizuotos palydovinės nuotraukos parodė, jog Ukrainos pajėgos perėjo į rytinį Oskilo krantą ties Kupiansku ir ten dislokavo artileriją. Anot Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio štabo spaudos centro vadovės Natalija Humeniuk, Pietuose kai kurie okupantų daliniai yra įsprausti tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir dešiniojo Dniepro upės kranto. Tuo tarpu Rytuose Ukrainos kariai žygiuoja toliau, į neseniai okupantų apleistą teritoriją, taip ruošdami dirvą puolimui Donbaso regione. Rytų fronte Ukraina pirmadienį taip pat atsikovojo gyvenvietę netoli Lisičiansko miesto. Tai – simbolinė pergalė, kuri reiškia, kad okupantai jau nebekontroliuoja visos Luhansko srities.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybė beveik neabejotinai perkėlė savo KILO klasės povandeninius laivus iš Sevastopolio uosto Kryme į Novorosijską Krasnodaro krašte, pietų Rusijoje. Tai labai tikėtina dėl pastaruoju metu pasikeitusio saugumo grėsmės lygio, atsižvelgiant į padidėjusį Ukrainos ilgo nuotolio atakų pajėgumą – per pastaruosius du mėnesius buvo užpulta laivyno būstinė ir pagrindinis jo karinio jūrų laivyno aerodromas. Anot britų žvalgybos, Juodosios jūros laivyno saugumas tikriausiai buvo vienas iš motyvų 2014 metais aneksuoti Krymo pusiasalį, tačiau dabar jis yra tiesiogiai pakirstas dėl besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Aukšto JAV gynybos pareigūno teigimu, nepaisant Vladimiro Putino raginimų iki rugsėjo 15 dienos užimti visą Donecko sritį, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pažanga siekė tik kelis šimtus metrų. Ukrainai darant pažangą kontratakuojant, okupantai į tai atsako su didele jėga smogdami civilinei infrastruktūrai, o ne kariniams taikiniams – trisdešimtąją karo savaitę agresoriai atakavo kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą, tarp taikinių buvo ir Pietų Ukrainos bei Zaporižės atominės elektrinės. Rugsėjo 23 – 27 dienomis okupantai taip pat surengs fiktyvius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos keturiose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižės srityse – manoma, kad raginimus surengti šiuos referendumus beveik neabejotinai pakurstė sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas, kurio metu ukrainiečiai atsikovoja vis daugiau teritorijų. Okupantų desperaciją demonstruoja ir tai, kad V. Putinas trečiadienį paskelbė dalinę mobilizaciją Rusijoje ir grasina panaudoti branduolinį ginklą.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo rugsėjo 21 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 253 lėktuvus, 217 sraigtasparnių ir virš 55 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 2227 tankai, 4748 šarvuočiai, 1340 artilerijos sistemų, 318 raketų paleidimo sistemų, 168 oro gynybos sistemos, 3610 motorinių transporto priemonių, 15 laivų, 932 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijos Federacijoje, lėktuvų bilietų kainos iš šalies į vadinamąsias saugias valstybes pasiekė maksimumą. Ukrainska Pravda, remdamasi socialinio tinklo Telegram kanalu „Možem objasnit“, informavo, kad rugsėjo 21 dieną visi bilietai tiesioginiams skrydžiams populiariausiomis kryptimis, įskaitant Jerevaną ir Stambulą, buvo išparduoti. Trumpiausi skrydžiai į Sakartvelą dabar kainuoja maždaug 120 tūkst. rublių (beveik 2 tūkst. JAV dolerių), į Azerbaidžaną – 248 tūkst. rublių (beveik 4 tūkst. dolerių). Trečiadienio popietę bilietų į Jerevaną nebeliko, o minimali kaina ketvirtadienio skrydžiui buvo 86 tūkst. rublių (1,4 tūkst. dolerių).
Ukrainska Pradva pranešė, kad socialiniuose tinkluose taip pat sklando gandai, jog Rusijos geležinkelių bendrovė nustojo prekiauti bilietais, išskyrus atvejus, kai keleiviai pateikia specialų dokumentą iš karinio komisariato. Pati kompanija tokias kalbas neigia. Pranešama, kad iškart po pranešimo apie mobilizaciją, paieškos užklausa „kur vykti iš Rusijos?“ pasiekė aukščiausią poziciją Rusijos Google segmente – labiausiai šia tema domisi pasienyje su Ukraina esančios Belgorodo srities gyventojai. Tuo tarpu UNIAN informavo, kad Rusijos paieškos sistemose taip pat stipriai išaugo užklausų „kaip susilaužyti ranką?“ skaičius.
Humanitarinė situacija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas JAV televizijai teigė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti 200 kalinių – tai būtų vienas didžiausių apsikeitimų per septynis mėnesius trunkantį karą. „Šalių susitarimu bus apsikeista dviem šimtais įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, pirmadienį vakare PBS televizijai sakė R. T. Erdoganas. Taip pat jis teigė, kad jam susidarė įspūdis, jog V. Putinas nori nutraukti karą.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Gorossis pareiškė, jog Zaporižės atominėje elektrinėje nedelsiant turi būti sukurta branduolinio saugumo zona. Anot jo, padėtis atominėje elektrinėje išlieka trapi ir nestabili, šiam objektui esant viduryje karo zonos. Taip pat agentūros vadovas pakomentavo naujausią Rusijos raketų smūgį į Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją. Jo teigimu, pastaruoju metu TATENA daugiausia dėmesio skyrė būtinybei imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias branduolinei avarijai Zaporižės atominėje elektrinėje, tačiau sprogimas netoli Pietų Ukrainos atominės elektrinės pernelyg aiškiai parodė galimus pavojus kitiems Ukrainos branduoliniams objektams. Anot R. Grossi‘o, bet kokie kariniai veiksmai, keliantys grėsmę branduolinei saugai, yra nepriimtini ir turi būti nedelsiant nutraukti. Pirmadienį, rugsėjo 19 dieną Rusijos raketa nukrito vos už 300 metrų nuo Pietų Ukrainos atominės elektrinės branduolinių reaktorių.
Praeitą trečiadienį, rugsėjo 15 dieną buvo pranešta, kad išlaisvintame Iziumo mieste Charkivo srityje rasta masinė kapavietė. Kriminalistai vietiniame miške suskaičiavo 450 nužudytų ir nukankintų Ukrainos piliečių palaidojimo vietų, taip pat vieną bendrą karių kapą. Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenko sakė, kad Iziume žuvusių žmonių skaičius gali būti kelis kartus didesnis nei po Bučos tragedijos. Iziumo meras Valerijus Marčenko informavo, kad palaikų ekshumavimas tęsis beveik dvi savaites. Iki vakar masinėse kapavietėse Iziume buvo ekshumuoti 263 palaikai, įskaitant 2 vaikus. Dalyje kūnų užfiksuotos kankinimo žymės, tokios, kaip surištos rankos ir durtinės žaizdos. Policija praneša, kad dėl prasidėjusio kūnų irimo detalesnę informaciją bus galima gauti po paskirtos teismo medicinos ekspertizės. Tyrėjai taip pat tiria neseniai aptiktą kankinimų kamerą Iziumo rajone. Tragedijos liudininkai bendradarbiauja su policija, pranešdami apie Rusijos karių buvimo vietas ir ukrainiečių įkalinimo bei kankinimo aplinkybes.
Tarptautinė erdvė
Turkijos prezidentas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris leistų abiem pusėms oriai įveikti krizę“, sakė R. T. Erdoganas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje.
Trečiadienį V. Putinui paskelbus dalinę karinę mobilizaciją, Kinija paragino nutraukti ugnį „per dialogą ir konsultacijas“. „Mes raginame atitinkamas šalis pradėti dialogą ir konsultacijas, kad būtų įgyvendintos paliaubos, bei rasti sprendimą, kuris kuo greičiau patenkintų teisėtus visų šalių nuogąstavimus dėl saugumo“, per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Trečiadienį V. Putinui pagrasinus panaudoti branduolinius ginklus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apkaltino jį pavojinga retorika. „Tai pavojinga ir beatodairiška branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis taip kalbėjo daug kartų anksčiau. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas negali būti kariaujamas ir jo negalima laimėti, ir jis turės precedento neturinčių padarinių Rusijai“, sakė J. Stoltenbergas.
V. Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, Sky News sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan. „Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, sakė G. Keegan. „Tai gąsdina… Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, sakė ji BBC.
Rusijos prezidento sprendimas iš dalies mobilizuoti kariuomenę bei siekis skubiai balsuoti už okupuotų teritorijų aneksiją rodo jo neviltį dėl karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos atstovas. „Tai tik dar vienas įrodymas, kad V. Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas eskaluoti savo agresijos karą“, sakė ES atstovas Peteris Stano.
ES Taryba antradienį oficialiai patvirtino dar 5 mlrd. eurų paskolas Ukrainai. „ES palaiko Ukrainą. Vykdome savo pažadus ir padedame užtikrinti, kad Ukrainos valstybė ir jos pagrindinė infrastruktūra galėtų toliau veikti, nepaisant agresyvaus Rusijos karo“, sakoma Čekijos finansų ministro Zbyneko Stanjuros pranešime spaudai. Ši įmoka yra dalis 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, apie kurį Europos Komisija paskelbė gegužę.
Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą JT Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą. Britų vyriausybė šiemet jau yra suteikusi Ukrainai 2,6 mlrd. eurų vertės pagalbą ir ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą. „Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, pabrėžė L. Truss.
JAV užbaigė kontraktą dėl „Switchblade 600“ taktinių smūgių nepilotuojamų sistemų, kitaip žinomų kaip kamikadzės tipo dronai, kurias Ukrainai sukūrė amerikiečių bendrovė „AeroVironment“. Militarny praneša, jog antradienį Pentagonas paskelbė dokumentą, kuriame išvardyti ginklų tipai, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gaus iš amerikiečių. Šie ginklai apima „Switchblade 600 kamikaze“ bepiločius orlaivius už 2,2 mln. dolerių sumą, kurių Ukraina buvo paprašiusi. Remiantis paskelbtu dokumentu, sutartis buvo sudaryta rugsėjo 15 dieną.
Spalio – lapkričio mėnesiais Lietuva Ukrainos kariams taip pat perduos dronus kamikadzes, įsigytus už kampanijos „Legion Of Boom“ metu surinktas lėšas. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, praneša Ukrinform. „Visi prisimename pirmąjį Lietuvos lėšų rinkimo maratoną dronui „Bayraktar“ gegužę. Taip pat Andrius Tapinas rugpjūtį inicijavo bepiločių kamikadzės tipo orlaivių maratoną Ukrainai. Šis projektas yra įgyvendinamas. Jų laukiame spalio – lapkričio mėnesiais“, sakė ambasadorius.
Slovėnija ir Vokietija susitarė dėl apsikeitimo karine pagalba, kad atlaisvintų išteklius Ukrainai. Slovėnija suteiks Ukrainai 28 senus M-55S tankus, Liublianoje sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Savo ruožtu Vokietija atsiųs Slovėnijai 35 sunkiuosius karinius sunkvežimius ir penkis tankus, pirmadienį pranešė Slovėnijos vyriausybė. Tačiau antradienį vis dar buvo laukiama oficialaus Vokietijos patvirtinimo dėl tokio sandorio. Vokietijoje tokie sandoriai vadinami žiediniu apsikeitimu (Ringtausch). Tankas M-55S yra modernizuota sovietinio tanko T-55 versija, naudojama daugelyje šalių, įskaitant Ukrainą. Vokietijos vyriausybė dalį savo karinės pagalbos Ukrainai organizuoja per apsikeitimo su rytinėmis NATO partnerėmis procesą, kai partnerės siunčia į Ukrainą sovietų gamybos ginklus mainais į modernesnius pakaitalus iš Vokietijos.