Reikšmingiausi 18-osios karo Ukrainoje savaitės įvykiai
Aštuonioliktąją karo savaitę okupantų pajėgos tęsia puolamąsias operacijas – pagrindinis jų tikslas dabar yra įtvirtinti visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su okupuotu Krymu stabilumą. Padėtis Donbase išlieka sudėtinga. Okupantai toliau intensyviai apšaudo Ukrianos miestus ir gyvenvietes, atakos kas dieną pareikalauja civilių aukų.
Ukrainos kariai atsitraukė iš Sieverodonecko, ir šiuo metu visą miestą jau kontroliuoja okupantai. Užgrobę Sieverodonecką, agresoriai taikosi į Lisičianską ir tęsia puolimo operacijas į Pietus ir Pietvakarius nuo miesto. Okupantai tyčia apšaudė tris siurblines, sugriovė du tiltus ir automobilių tunelį, jungiantį dvi miesto dalis, taip pat apšaudė turgaus teritoriją. Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus teigimu, šiuo metu padėtis Lisičianske yra panaši į tai, kas vyko Sieverodonecke prieš kiek daugiau nei mėnesį, miesto šturmo pradžioje, kuomet buvo užgrobiama pastatas po pastato. Britų gynybos žvalgyba skelbia, kad Rusijos pajėgos ir toliau daro laipsnišką pažangą, siekdamos apsupti Lisičianską – nuo birželio 25 dienos jos pajudėjo dar 2 kilometrus prie naftos perdirbimo gamyklos, esančios į Pietus nuo miesto.
Antradienį Rusijos pajėgos surengė puolimo operaciją link administracinės sienos tarp Donecko ir Luhansko sričių, tačiau buvo priverstos trauktis. Tuo tarpu Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimą į Šiaurę nuo Chersono. Okupantai pagrobė Chersono merą Igorį Kolychaevą. Juodosios jūros regione tęsiasi karinė operacija Gyvačių saloje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino tris Rusijos priešlėktuvinių raketų ir pabūklų sistemas. Kremenčiuke paskelbtas trijų dienų gedulas dėl žuvusiųjų per prekybos centro ataką.
Britų gynybos žvalgybos duomenimis, yra reali galimybė, kad raketos smūgis į Kremenčiuko prekybos centrą iš tiesų buvo skirtas netoliese esančiam infrastruktūros objektui – anot jos, ilgojo nuotolio smūgių iš Rusijos netikslumas ir anksčiau yra atnešęs daug civilių aukų, įskaitant smūgį Kramatorsko geležinkelio stočiai balandžio 9 dieną. Britų gynybos žvalgyba mano, jog beveik neabejotina, kad Rusija ir toliau smūgiuos, siekdama sutrukdyti Ukrainos kariams stiprinti pajėgumus fronte, o dėl modernių tiksliųjų smogiamųjų ginklų bei profesionalaus jų taikinių planavimo trūkumo, labai tikėtina, civilių aukų Ukrainoje tik daugės.
Aštuonioliktąją karo savaitę agresoriai toliau raketomis, bombomis ir artilerija naikino kritinės svarbos Ukrainos infrastruktūrą. Okupantai toliau taikėsi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Vykdydama agresiją prieš Ukrainą, Rusija ir toliau naudojo uždraustus ginklus. Nuolatiniai agresorių apšaudymai iš karo zonų neleido evakuoti civilių ir sužeistųjų.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo birželio 29 dienos duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 217 lėktuvų, 185 sraigtasparnius ir maždaug 35,4 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 1572 tankai, 3720 šarvuočių, 781 artilerijos sistema, 246 raketų paleidimo sistemos, 103 oro gynybos sistemos, 2598 motorinės transporto priemonės, 14 laivų, 640 dronų. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Humanitarinė situacija
Antradienį Jungtinių Tautų Tarptautinė migracijos organizacija pranešė, kad dėl Rusijos invazijos dabar Ukrainoje yra daugiau nei 6,2 mln. perkeltų žmonių, pabėgusių iš savo namų, bet pasilikusių šalyje. Tai yra mažiausias užregistruotas šalies viduje perkeltų asmenų skaičius nuo karo pradžios. Be to, dar 5,26 mln. žmonių, nuo karo pradžios pabėgę iš Ukrainos, užregistruoti kaip pabėgėliai kitose Europos šalyse. Naujausia apklausa parodė, kad 5,55 mln. iš pradžių savo namus palikusių žmonių – tiek Ukrainoje, tiek pabėgusių į užsienį – dabar grįžo namo. Maždaug 65 proc. dabartinių šalies viduje perkeltų asmenų yra moterys. Didžiausius pabėgėlių srautus sudaro žmonės iš rytinės šalies dalies, persikeliantys į kitas vietas Rytuose ir kiek mažiau – į Vidurio ir Vakarų Ukrainą. Apie 61 proc. visų šalies viduje perkeltų asmenų (3,8 mln.) yra iš Rytų Ukrainos, kur šiuo metu vyksta kovos. 15 proc. pasitraukė iš Šiaurės, po 11 proc. – iš Kyjivo ir šalies Pietų. Apklausa parodė, kad beveik kas ketvirtas Ukrainos gyventojas karo metu turėjo nustoti vartoti savo vaistus, nes jie buvo nepasiekiami arba per brangūs. Taip pat nustatyta, kad 20 proc. perkeltų namų ūkių buvo su vaikais nuo vienerių iki ketverių metų, 51 proc. – su pagyvenusiais šeimos nariais, o 36 proc. – su lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis.
Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kurį antradienį citavo Sankt Peterburge įsikūrusi Rusijos internetinės žiniasklaidos priemonė Fontanka, pareiškė, kad Rusija nesikeis karo belaisviais su Ukraina. Anot A. Bastrykino, karo belaisvių nuspręsta negrąžinti, nes buvo gauti atitinkami nurodymai. „Jie galvojo „pasiduosime ir grįšime namo pas savo šeimas“, [bet]ne; vienintelė vieta, kur jie keliaus, yra laikino sulaikymo ir kardomojo įkalinimo centrai“, apie Ukrainos karo belaisvius kalbėjo A. Bastrykinas. Antradienį jis sakė, kad 2 tūkst. Ukrainos karo belaisvių atvyko „vakar“. Visgi, Ukrainos žvalgyba trečiadienį pranešė, kad 144 ukrainiečių kariai, įskaitant ir Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ gynėjus, buvo išlaisvinti, apsikeitus belaisviais su Rusija. Tai buvo didžiausi mainai nuo pat karo pradžios. Iš 144 išlaisvintųjų 95 yra „Azovstal“ gynėjai. Kiek anksčiau Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, atsakingas už Ukrainos karių, gynusių „Azovstal“ gamyklą, mainus, sakė, kad artimiausiu metu tikisi išlaisvinti didelę dalį ukrainiečių karo belaisvių.
Humanitarinė krizė okupantų nusiaubtame Mariupolio uostamiestyje tęsiasi. Mariupolio mero Vadymo Boičenkos teigimu, miesto gyventojai, naudodami improvizuotus spąstus, yra priversti medžioti balandžius, kad turėtų ko pavalgyti. Mero teigimu, tas pats vyko Holodomoro – sovietų tyčia ciniškai sukelto bado 1932 – 1933 metais – metu. Anot V. Boičenkos, ši krizė yra Rusijos pajėgų pasityčiojimas iš žmonių, kurie prieš karą gyveno visavertį gyvenimą, nežinodami, kas yra badas ar geriamojo vandens trūkumas. Anksčiau jis yra įspėjęs, jog šiuo metu okupantų nuniokotas miestas yra ant labai sudėtingos epidemiologinės situacijos slenksčio, ir kad šią vasarą jame gali kilti infekcinių ligų, o ypač choleros, protrūkių, galinčių sukelti tūkstančius mirčių. Mariupolio mero teigimu, šie baisūs dalykai, vykstantys XXI-ajame amžiuje, Europos širdyje, viso pasaulio akivaizdoje, yra teroristinės valstybės vykdomas Ukrainos žmonių genocidas.
Tarptautinė erdvė
Praeitą ketvirtadienį Europos Vadovų Taryba suteikė Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungos nares statusą. Tuo pačiu Sakartvelui garantuota europinė perspektyva. Kandidačių statusas Ukrainai ir Moldovai suteiktas po Europos Komisijos pateiktos rekomendacijos. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis tai pavadino istorine akimirka visai ES. Šiuo žingsniu Ukraina ir Moldova pradeda daug metų, o galimai ir dešimtmečių, truksiantį ir esminių valstybės valdymo reformų pareikalausiantį kelią link prisijungimo prie ES.
Turkija antradienį aukščiausiojo lygio NATO susitikime pareiškė, jog gavo, ko norėjo, iš pokalbių su Švedijos ir Suomijos atstovais, todėl nebevetuos šių šalių stojimo į aljansą. Taigi, trečiadienį Švedijos ir Suomijos ambasadoriai NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui oficialiai įteikė stojimo prašymus.
Aukščiausiojo lygio susitikime Madride susitarta dėl naujos NATO strateginės koncepcijos, kurioje teigiama, kad Rusija „kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“. „Negalime atmesti sąjungininkų suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo galimybės“, teigiama pirmą kartą nuo 2010 metų atnaujintame dokumente. Siekdami atremti Rusijos keliamą grėsmę, vadovai susitarė sustiprinti savo pajėgas Rytų Europoje. NATO generalinis sekretorius paskelbė ir apie naują bendrą paramos Ukrainai paketą, įskaitant saugaus ryšio įrangą ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas. Pagalba taip pat apims Ukrainos pajėgų mokymą, kad ilguoju laikotarpiu jos galėtų pereiti prie modernesnės vakarietiškos ginkluotės. „Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, sakė J.Stoltenbergas.
Vokietija ir Nyderlandai perduos Ukrainai dar šešias savaeiges haubicas 2000. Tai antradienį Madride per NATO viršūnių susitikimą pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir jos kolegė iš Nyderlandų Kasja Ollongren. Iki šiol Vokietija perdavė Ukrainai septynias haubicas, Nyderlandai – penkias.
Norvegija trečiadienį pranešė padovanosianti Ukrainai tris daugkartinio raketų paleidimo sistemas. Anksčiau tai nusprendė padaryti nusprendė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir JAV. Daugkartinės raketų paleidimo sistemos, kurių nuotolis ir tikslumas yra geresnis nei Rusijos artilerijos, bus pristatytos kartu su Britanija.
JAV perduos Ukrainai modernią oro gynybos sistemą NASAMS. Ukraina prašė šios sistemos, nes ji gali pataikyti į taikinius daugiau kaip 160 kilometrų atstumu.
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo Ukrainai šiais metais skirti 29,5 mlrd. dolerių (28 mlrd. eurų) finansinę paramą. Norima padėti šaliai užpildyti finansavimo spragą ir užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą gyventojams, sakoma pirmadienį paskelbtame Didžiojo septyneto valstybių pareiškime.
Ukraina taip pat gavo papildomą 65 mlrd. jenų Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 proc. Lėšos skiriamos Ukrainos iždo prioritetinėms socialinėms, humanitarinėms ir sveikatos apsaugos išlaidoms finansuoti.
Didžiojo dvidešimtuko šalių grupės pirmininkas, Indonezijos prezidentas Joko Widodo pradėjo savo kelionę į Kyjivą ir Maskvą, savarankiškai prisiėmęs taikos derybininko tarp abiejų šalių vaidmenį.
Sirija trečiadienį nusprendė pripažinti vadinamąsias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas. Šalies užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, jog „įgyvendindama bendrą valią ir siekį užmegzti santykius visose srityse, Sirijos Arabų Respublika priėmė sprendimą pripažinti Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“. Birželio 16 dieną Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas per susitikimą su vadinamosios Donecko liaudies respublikos delegacija pranešė, kad oficialiai prasidėjo šios pseudorespublikos pripažinimo procedūra.