Balandžio mėnesio 22–23 dienomis JAV prezidentas Joe Bidenas suorganizavo virtualų pasaulio lyderių susitikimą dėl klimato kaitos. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime buvo diskutuojama dėl ambicingesnių pasaulio valstybių veiksmų klimato krizės klausimais. Baltųjų rūmų teigimu, šis susitikimas yra svarbus etapas besiruošiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (United Nations Framework Convention on Climate Change) šalių 26-ajam susitikimui (Conference of parties, COP26), kuris šių metų lapkritį vyks Škotijos mieste Glazge.
Amerika grįžo
Kaip jau rašė Europos žinios, netrukus po J. Bideno sprendimo sugrąžinti JAV į Paryžiaus susitarimą, pasaulis suskubo sveikinti Vašingtoną ne tik grįžus į globalųjį klimato kaitos režimą, bet ir apskritai žengus žingsnį daugiašališkumo link.
Tačiau, kaip pabrėžia Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių reikalų instituto „Chatham House“ analitikai, norint sutelkti likusį pasaulį įveikti klimato kaitos grėsmę, Amerikai — kaip J. Bidenas ir žadėjo savo rinkimų kampanijos metu — reikės kurti daugiašalius aljansus [1.].
Šiuo atveju pakankamai įdomu tai, kad būtent klimato kaita yra ta sritis, kurioje JAV galėtų rasti bendrą kalbą ne tik su Europos Sąjunga, bet ir su Kinija, tačiau greičiausiai būtent šį bendradarbiavimą itin smarkiai apsunkins besitęsianti geopolitinė konkurencija [2.].
Kita vertus, po ketverių metų Donaldo Trumpo prezidentavimo su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis nacionalinei JAV klimato politikai ir po paties pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo Amerikai, nepaisant geriausių norų ir naujojo prezidento iškeltų ambicingų tikslų, iš karto nepavyks prisiimti lyderės vaidmens globaliame klimato kaitos režime.
Nors tiek pats virtualaus pasaulio lyderių susitikimo organizavimo faktas, tiek ir Baltųjų rūmų retorika šio renginio metu, kurią žurnalistai netruko apibūdinti trumpa, aiškia ir nevienareikšmiška fraze, jog Amerika grįžo, teikia vilties.
Grįžimas prie daugiašališkumo
Kalbant apie aukščiau minėtą daugiašališkumą, Amerikai paskelbus tikslą iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 50-52 proc. nuo 2005 metų lygio, kuris turėtų vesti į neutralumą klimato atžvilgiu 2050 metais, aukščiausi JAV pareigūnai virtualaus pasaulio lyderių klimato susitikimo metu aiškiai davė suprasti, jog klimato tikslų Amerika nesugebės siekti viena.
J. Bidenas susitikimo metu kalbėjo, jog nei viena valstybė pasaulyje viena pati negali išspręsti klimato krizės, todėl visos didžiausios pasaulio ekonomikos turi sustiprinti savo veiksmus klimato srityje.
Be kita ko, J. Bidenas pareiškė, kad jo nesutarimai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neturėtų trukdyti JAV ir Maskvai bendradarbiauti kovojant su klimato kaita, nors pats V. Putinas konkrečiai yra kalbėjęs tik apie tai, kas jau pasiekta. Tuo tarpu kalbėdamas apie ateitį, jis apsiribojo gana abstrakčiomis formuluotėmis ir net nesugebėjo aiškiai apibrėžti Rusijos klimato tikslų, teigdamas, jog iki 2050 metų Rusija sieks „gerokai“ apriboti grynąsias teršalų emisijas [3.].
Vertinant abstrakčiai, pasirodė, jog kitos šalys šiuo metu labiau yra linkę koncentruotis ne ties klimato, o ties pandemijos sukeltos krizės valdymu. Nors, tarkime, Europos Sąjunga bent jau oficialiai deklaruoja pasirinkusi progresyvesnį kelią susiejant šių abiejų krizių įveikimo strategijas, taip pat įtraukiant skaitmenizacijos plėtros faktorių, kitos pasaulio valstybės dėl klimato klausimų, atrodo, kol kas tik trypčioja vietoje.
Tarkime, Kinijos prezidento Xi Jinpingo pranešime trūko specifikos, o bendrieji Pekino tikslai pasiekti anglies dvideginio išmetimo piką iki 2030 metų, prieš pasiekiant neutralumą klimato atžvilgiu 2060 metais, praktiškai nepakito [4.]. Be kita ko, šaliai koncentruojantis ties pandemijos sukeltos krizės valdymu, oro taršos lygis Kinijoje vėl kyla [5.].
Padarė meškos paslaugą
Galima sakyti, kad pandemija pasauliui padarė tam tikrą meškos paslaugą, galvoje turint ne tik epidemiologinę situaciją, kone visuotinį užsidarymą ir sulėtėjusias ekonomikas, bet ir klimato kaitą.
Nors, sustojus gamybai ir kitoms taršioms veikloms (ypač per pirmąją bangą), užterštumo lygis laikinai krito, toks kritimas bendrame klimato krizės kontekste nėra ypatingai reikšmingas, juolab kad gamyba ir vartojimas, pandemijai pagaliau pasibaigus, turėtų gerokai išaugti. Tarptautinė energetikos agentūra susitikimo metu, galima sakyti, eilinį kartą įspėjo, jog, nepaisant tiek besitęsiančios pandemijos, tiek pasaulio lyderių aplinkai draugiškos retorikos, tiek ir visų tarptautinių pastangų kovojant su klimato kaita, emisijų lygis šiais metais vėl kyla.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad pandemija klimato krizės kontekste atvėrė ir tam tikras galimybes pereiti prie švaresnio, tvaresnio ir žalesnio ekonomikos modelio. Tačiau dauguma šalių šiomis galimybėmis taip ir nepasinaudojo ir, kaip jau minėta, pandemijos akivaizdoje tarsi užmiršo klimato kaitos problemą.
Tiesa, taip pasielgė ne visos valstybės — kelios jų, kurias galima vadinti progresyviausiomis pasaulyje (ir ne tik kovos su klimato kaita kontekste) prisiėmė ambicingesnius klimato įsipareigojimus. Tarkime, Pietų Korėja susitikimo metu pareiškė, jog jos valstybės institucijos nebefinansuos anglies energetikos užsienyje, Japonija įsipareigojo iki 2030 metų sumažinti teršalų emisijas 46 proc., lyginant su 2013 metų lygiu, o Kanada iki tų pačių metų emisijas įsipareigojo sumažinti 40-45 proc., lyginant su 2005 metais [6.].
Bolsonaro viržai
Įdomų viražą susitikimo metu buvo galima stebėti Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro retorikoje. Kaip žinia, jis buvo stipriai kritikuojamas už Amazonės atogrąžų miškų kirtimą. Taigi susitikimo metu J. Bolsonaro įsipareigojo iki 2030 m. išspręsti neteisėto miškų kirtimo problemą ir pakartojo Brazilijos įsipareigojimą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Tokia retorika stebina todėl, kad prezidento rinkimų kampanijos metu dar 2018 metais J. Bolsonaro grasino pasekti D. Trumpo pavyzdžiu ir pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo. Negana to, jis dažnai kritikavo neva pernelyg stiprią Brazilijos miškų kirtimo kontrolę [7.]. Visgi, reikia pažymėti, jog ne visi žalieji politikai ir aktyvistai patikėjo šiais pažadais.
Dar viena galimybė
Tiesa, susitikimo dalyviai, kurie jokių naujų įsipareigojimų nepaskelbė, bet yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys, tokią galimybę turės šių metų lapkritį Glazge organizuojamame Konvencijos šalių 26-ajame susitikime, kuriame pagal Paryžiaus susitarimą bus skelbiami nauji įsipareigojimai.
Tokią galimybę bent jau teoriškai turės Baltųjų rūmų organizuoto virtualaus susitikimo metu nieko naujo taip ir nepasakiusios jau minėtos Rusija ir Kinija, taip pat tokios didelės teršėjos, kaip, tarkime, Australija, kuri kol kas nėra prisiėmusi įsipareigojimo pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu iki 2050 metų.
Hipotetinę galimybę prisiimti įsipareigojimą neutralumui klimato atžvilgiu iki 2050 metų šioje konferencijoje turėtų ir Lenkija, kuri kol kas tebėra to nepadariusi vienintelė ES valstybė narė. Kaip jau ne kartą yra rašę Europos žinios, ši šalis, nepaisant itin dosnių nuolaidų ir išlygų, anot Franko Sinatros, klimato kaitos įsipareigojimus yra linkusi vykdyti savo keliu (my way).
Galimybę prisiimti ambicingesnius klimato įsipareigojimus bent jau teoriškai turėtų ir Saudo Arabija, kuri tradiciškai kone kiekvienos klimato konferencijos metu turi savo atskirąją nuomonę, o globaliame klimato kaitos režime dalyvauja su gana keistomis išlygomis.
Tarkime, jei Paryžiaus susitarimo pasekmės sukeltų „nenormalią naštą“ šios naftos eksporto gigantės ekonomikai, Saudo Arabija gali susimažinti savo įsipareigojimus 2016-2020 metų laikotarpiu.
Klimato politika = užsienio politika ir nacionalinis saugumas
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines pasaulio lyderių susitikimo metu pareiškė, jog klimato kaita nebėra tik periferinė problema, todėl dabar ji yra JAV užsienio politikos centre ir turi būti visiškai integruota su nacionaliniu saugumu.
Šie Nacionalinės žvalgybos direktorės komentarai pasirodė po to, kai NATO pareigūnai paskelbė, jog aljanse bus mėginama tartis dėl klimato veiksmų plano, kuriuo bus siekiama sumažinti karinių dalinių išmetamų teršalų kiekį ir atlikti viso aljanso potencialių grėsmių dėl klimato krizės vertinimą [8.].
Savo ruožtu JAV centrinė žvalgybos agentūra ketvirtadienį paskelbė pridedanti naują — aplinkos — kategoriją į šios institucijos leidžiamą almanachą „World Factbook“, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie pasaulio valstybių klimato, oro teršalų, infekcinių ligų, apsirūpinimo maistu, atliekų sistemos būklę ir t. t. [9.]. J. Bideno administracija taip pat pažadėjo, jog JAV žvalgybos agentūros skirs gerokai daugiau dėmesio klimato pokyčiams.
Niūrus vaizdas
Kaip rašo dienraščio „The New York Times“ portalas, pora naujausių žvalgybos ataskaitų pateikė gana niūrų klimato kaitos vaizdą, o kasmetiniame pasauliniame grėsmių vertinime, kuriame nagrinėjami trumpalaikiai iššūkiai, teigiama, kad dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių oro sąlygų padidės migracijos srautai ir bendras nestabilumas visame pasaulyje, kurio išraiška bus politinis nestabilumas ir humanitarinės krizės [10.].
O štai balandžio 8 dieną paskelbtoje ketverių metų „Global Trends“ ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita darys įtaką įtemptam kariniam pasirengimui, paskatins naujus politinius judėjimus, o visuomenės bus priverstos prisitaikyti prie šiltesnės planetos, įskaitant tiek nedidelius, tiek ir labai sudėtingus pokyčius, tokius kaip miestų perkėlimas [11.].
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad fiziniai klimato pokyčių padariniai sustiprės per ateinančius 20 metų, o jų poveikis bus neproporcingai didelis skurdžioms pasaulio šalims [12.].
Grįžo su trenksmu
Net jei Amerikai nepavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, toks klimato grėsmių įtraukimas ne tik į užsienio, bet ir į gynybos politiką ir netgi į žvalgybos tarnybų kompetencijas iš tiesų demonstruoja pakankamai didelį JAV suinteresuotumą klimato klausimais bei ryžtą klimato krize užsiimti iš esmės ir kompleksiškai.
Visa tai ypač ryškiai disonuoja su D. Trumpo valdymo laikotarpiu, kai aplinkos ir klimato klausimai buvo, švelniai tariant, nustumti į antrąjį planą.
Taigi šiuo atveju galima sakyti, jog, kalbant apie klimato kaitos krizės klausimus, Amerika iš tiesų grįžo, ir netgi su trenksmu.