Praeitą savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas Pasaulines oro kokybės gaires (Global Air Quality Guidelines), įspėjančias apie oro taršos keliamą žalą žmonių sveikatai netgi esant mažesnei taršos koncentracijai nei buvo manyta iki šiol. Atsižvelgiant į tai, oro kokybės gairėse rekomenduojami nauji, griežtesni oro kokybės standartai. Toks griežtesnis situacijos įvertinimas sutapo su neseniai — šių metų vasarą — nutekinta Tarptautinės klimato kaitos ekspertų grupės (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) išvada, jog pasaulio klimatas kinta greičiau nei buvo manyta iki šiol, ir per ateinančius dešimtmečius pasaulį tai gali paveikti negrįžtamai, net jei valstybėms ir pavyktų laikytis dabartinių įsipareigojimų klimato srityje.
Griežtėjančios rekomendacijos
Anot Jungtinių Tautų sveikatos agentūros (United Nations Health Agency), nuo paskutinio Pasaulinių oro kokybės gairių atnaujinimo 2005 metais pastebimai padaugėjo įrodymų apie tai, kaip oro tarša veikia įvairius žmogaus sveikatos aspektus. Sistemingai peržiūrėjusi šiuos duomenis, PSO naujosiose gairėse nustatė griežtesnes rekomendacijas dėl oro kokybės ir įspėjo, jog rekomenduojamų oro kokybės rodiklių viršijimas kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai, o jų laikymasis galįs išgelbėti milijonus gyvybių.
Nustatyta, jog kasmet oro tarša sukelia 7 mln. priešlaikinių mirčių, jau nekalbant apie suprastėjusią gyvenimo kokybę, kurią lemia įvairios ligos ir būklės, tokios kaip lėtesnis plaučių augimas, sutrikusi jų funkcija, kvėpavimo takų infekcijos, pasunkėjusi astma ir kt.
Išeminės širdies ligos ir insultas yra dažniausios oro taršos sukeltos ankstyvos mirties priežastys, taip pat atsiranda įrodymų apie oro taršos sąsajas su diabetu ir neurodegeneracinėmis ligomis. Dėl to oro taršai priskiriama ligų našta dabar jau prilygsta kitoms didžiosioms pasaulinio masto grėsmėms sveikatai, tokioms kaip nesveika mityba ir rūkymas.
Oro taršos padarinių mastą demonstruoja ir tai, kad 99 proc. pasaulio populiacijos gyvena vietovėse, kurios neatitinka PSO oro kokybės rekomendacijų (2019 metų duomenimis).
Nors iš esmės oro tarša nepaiso valstybių sienų, skatindama pasaulinės temperatūros kilimą (šis reiškinys visuotinai vadinamas klimato kaita), PSO duomenimis, taršos lygis pasaulyje yra nevienodas. Iš jau minėtų 7 mln. oro taršos kasmet sukeliamų mirčių po daugiau nei 2 mln. tenka Pietryčių Azijos ir Vakarų Ramiojo vandenyno regionams, antrasis yra Afrikos žemynas (išskyrus Šiaurės – Šiaurės Rytų regionus) su maždaug 1 mln. mirčių dėl oro taršos kasmet — tuo tarpu Vidurio Rytuose, Afrikos Šiaurės-Šiaurės Rytų regione, Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose kasmet skaičiuojama po 300-500 tūkst. oro taršos sukeltų mirčių.
Aplinkosauginis neteisingumas
Nevienodą taršos lygį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis žmonių sveikatai ir klimato būklei, visų pirma lemia tai, jog išsivysčiusios šalys pastaruoju metu yra linkusios veiklas, generuojančias daug taršos, iškraustyti į besivystančias šalis, taikančias gerokai žemesnius aplinkosauginius standartus (carbon leakage).
Ko gero, galima teigti, jog šis procesas vyksta ne (ar ne tiek) dėl aplinkosaugos ar žmonių sveikatos, kiek paprasčiausiai dėl to, jog iškelti vystyti taršias veiklas kitur, ypač Europos Sąjungos atveju, labiau apsimoka finansiškai.
Kaip jau yra rašiusios Europos žinios, siekiant reguliuoti produktų gamybos metu susidarančią taršą, atsižvelgiant į aplinkosauginėje teisėje plačiai taikomą „teršėjas moka“ (polluter pays) principą, ES paprastai taikomi aukšti aplinkosauginiai standartai, turintys vienokią ar kitokią finansinę išraišką. Kalbant pakankamai abstrakčiai, tokių aplinkosauginių standartų taikymas gali pakenkti pramonės kompanijų konkurencingumui. Taigi, siekiant apeiti aplinkosauginį reguliavimą, pramonės kompanijos neretai taršią gamybą iškelia kitur — paprastai į mažiau išsivysčiusias šalis.
Grįžtant prie taršos sukeltų priešlaikinių mirčių statistikos, ši situacija gali paaiškinti, kodėl mažiau ekonomiškai ir technologiškai išsivysčiusiose — taigi ir ypač daug taršos negeneruojančiose — šalyse nuo taršos miršta gerokai daugiau žmonių nei išsivysčiusiose, technologiškai pažangiose valstybėse. Šis fenomenas neabejotinai yra vienas neigiamų globalizacijos padarinių, dažnai vadinamas aplinkosauginiu neteisingumu (environmental injustice). Jis lemia tai, kad nuo turtingiausių valstybių generuojamos taršos labiausiai kenčia atokūs, mažiausiai išsivystę, skurdžiausi regionai.
Būtent dėl tokio neteisingumo globalus klimato kaitos režimas — visų pirma įgyvendinimas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (United Nations Framework Convention on Climate Change), kurios įgyvendinimo priemones apibrėžia Paryžiaus klimato susitarimas, formatu — numato išsivysčiusių valstybių finansinę ir ekspertinę pagalbą besivystančioms šalims.
Oro tarša ir klimato kaita
Oro tarša ir klimato kaita yra dvi tos pačios monetos pusės, iš kurių, tariant supaprastintai, pirmoji yra priežastis, o antroji — pasekmė. Oro tarša ne tik skatina pasaulinės temperatūros kilimą, t. y. vis labiau eskaluoja klimato kaitos reiškinį, bet ir kelia, regis, vis didesnį pavojų žmonių sveikatai (tiesa, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos skiriasi, tačiau jų šaltiniai iš esmės yra tie patys).
Be to, sveikatos ekspertų išvada, jog reikšmingą pavojų sveikatai kelia netgi mažesnė taršos koncentracija nei buvo manyta iki šiol (po kurios buvo sugriežtintos Pasaulinių oro kokybės gairės) sutampa su klimato mokslininkų išvadomis, jog pasaulio klimatas taip pat kinta greičiau, ir per ateinančius dešimtmečius pasaulį tai gali turėti negrįžtamų pasekmių. Šių metų vasarą nutekintame JT klimato ekspertų ataskaitos projekte, kurio tekstą sudaro apie 4 tūkst. puslapių ir prie kurio rengimo prisidėjo keli šimtai mokslininkų iš viso pasaulio, skelbiama, jog pagal ankstesnius modelius buvo prognozuojama, kad kardinalių klimato pokyčių išvengsime maždaug iki 2100 metų. Tačiau, pagal dabartinius duomenis, šie pokyčiai ateis anksčiau, o kai kuriuos jų galime stebėti jau dabar — sukrečianti ataskaitos išvada (kuri iš esmės nėra nauja) jau kelintą kartą įspėja žmoniją, jog net ir po drastiškiausių klimato pokyčių gyvybė Žemėje gali atsigauti, evoliucionuodama į naujas rūšis bei ekosistemas, tačiau ši nuostata, deja, negalioja žmonijai.
Ataskaitoje teigiama, jog net ir užtikrinus, kad ateityje vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau nei 1,5 laipsnio lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu (ko padaryti pasaulio valstybėms, panašu, net ir stropiai vykdant įsipareigojimus, nepavyks), klimato kaitos pasekmės būtų rimtos, ilgalaikės, o kai kuriais atvejais ir neišvengiamos. Tai reiškia ne ką kita, o tai, kad Paryžiaus klimato susitarimo įpareigojimai (kurių ir taip nesugeba vykdyti didžiosios valstybės teršėjos) turi būti peržiūrėti ir padidinti. O tai, blaiviai vertinant tiek faktinę situaciją, tiek ir planus ateičiai, nėra realu.
Nepaisant to, tiek globaliame klimato kaitos režime dalyvaujančių pasaulio valstybių į(si)pareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą (išskyrus tam tikras nuostatas dėl procedūrų), tiek Pasaulinės oro kokybės gairės nėra teisiškai įpareigojantys (legally binding) dokumentai ir yra vykdomi greičiau savanoriškai.
Tiesa, tarkime, ES savo viduje yra nusistačiusi teisiškai įpareigojančius oro kokybės standartus/taršos normas, kurių privalu laikytis (su oro kokybe ES tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusi ištisa virtinė direktyvų). Dėl šių oro kokybės standartų nesilaikymo į Europos Teisingumo Teismą Europos Komisija jau buvo padavusi tokias valstybes nares kaip Jungtinė Karalystė (dar iki Brexito), Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Vengrija, Rumunija; o kai kurios jų net ne po vieną kartą.
Tobulėti yra kur
Reaguodama į naujosiose Pasaulinėse oro kokybės gairėse pateiktas rekomendacijas, Europos kvėpavimo takų ligų draugija (European Respiratory Society) įspėja, kad dabartinės ES taršai nustatytos ribos vis dar yra per didelės — anot draugijos vadovės Zoranos Andersen, šiuo metu ES nustatyta riba kietosioms dalelėms penkis kartus viršija naująsias PSO rekomendacijas. Tuo tarpu vertinant azoto dioksido koncentraciją, Europos aplinkos agentūros (European Environmental Agency) duomenimis, nuo 2009 iki 2018 metų toksinis šios medžiagos kiekis ES šiek tiek sumažėjo, tačiau vidutiniškai vis tiek yra tris kartus didesnis nei PSO rekomenduojama saugi riba.
Vis dėlto panašu, jog į oro taršos keliamą pavojų žmogaus sveikatai Europoje žiūrima rimtai — praėjus vos dienai po to, kai PSO paskelbė Pasaulines oro kokybės gaires, Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl ES oro kokybės taisyklių peržiūrėjimo. Konsultacijos vyks 12 savaičių — iki šių metų gruodžio vidurio, o savo nuomonę jose pareikšti gali kiekvienas europietis. Priimant sprendimus dėl naujo oro kokybės reguliavimo, taip pat bus atsižvelgta į poveikio vertinimą, kurį šiuo metu Komisija kaip tik rengia. Tikimasi, kad sprendimai bus priimti 2022 metų antroje pusėje.
Europos Komisijos duomenimis, sveikatos ir ekonominės išlaidos, susijusios su oro tarša, sudaro apie 330-940 mlrd. eurų kasmet, o dėl oro taršos ES kiekvienais metais fiksuojama apie 400 tūkst. priešlaikinių mirčių. Gerinant oro kokybę, iki 2030 metų šį skaičių ketinama sumažinti bent 55 proc.
Oro tarša su klimato kaitos reiškiniu siejasi dar ir tuo, jog kovos su šiomis dviem globaliomis problemomis būdai iš esmės yra tie patys. Kadangi oro tarša (priežastis) sukelia klimato kaitą (pasekmė), efektyviausiu šių problemų sprendimo būdu tiek klimato mokslininkai, tiek sveikatos specialistai laiko vadinamąjį energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių žalinimą.
ES šis procesas vyksta nuolatos ir jau gana seniai, o pastaruoju metu naujos iniciatyvos šioje srityje dar labiau suintensyvėjo ir įgavo naujojo žaliojo kurso pavadinimą. Tačiau, kaip demonstruoja tiek mirtingumo nuo taršos rodikliai, tiek ir europinės klimato politikos bendras įvertinimas, tobulėti dar tikrai yra kur.