Praeitą savaitę Europos Parlamente kalbėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį 2020-aisiais metais. Tai buvo savotiška Komisijos pirmininkės ataskaita apie pirmaisiais jos veiklos metais nuveiktus darbus bei europinės politikos ateities gaires. Neeilinėje kalboje (tai buvo vienas ilgiausių Europos Komisijos vadovų pranešimų), žinoma, atsispindėjo ir neeilinės problemos, visų pirma susijusios su Europą nusiaubusia klastinga pandemija. Tačiau taip pat sveikintina tai, kad, vardindama nuveiktus ir planuojamus nuveikti darbus, Komisijos pirmininkė ypatingai pabrėžė jau pradėtų veiklų ir iniciatyvų tęstinumą, netgi keldama gerokai ambicingesnius europinius tikslus ateičiai, ypač kalbant apie Naujojo žaliojo kurso iniciatyvas.
„Skiepai“ nuo klimato kaitos
Pastaruoju metu gan dažnai galima išgirsti mintį, jog, skirtingai nei koronaviruso sukeltos ligos atveju, skiepai nuo klimato kaitos artimiausiu metu nebus išrasti. Šią mintį atliepė ir Europos Komisijos pirmininkės kalba Parlamente. Anot jos, klimato kaitos keliamos problemos yra vienos svarbiausių ES, taigi, kalbant apie mūsų trapios planetos ateitį, būtina veikti itin sparčiai. Pirmininkė pažymėjo, jog nors pandemijos metu pasaulis tarsi sustojo, mūsų planeta ir toliau pavojingai kaista, ir tai mes galime stebėti kone visur: nuo evakuacijų dėl ledynų griūties Monblane iki Oregoną apėmusių gaisrų ar pasėlių, kuriuos sunaikino didžiausia per pastaruosius dešimtmečius Rumuniją ištikusi sausra.
Tačiau, anot U. von der Leyen, pastaruoju metu mes taip pat galėjome stebėti, kaip gamta grįžta į mūsų gyvenimus. Mes taip pat trokštame daugiau žaliųjų erdvių ir švaresnio oro savo emocinei sveikatai bei fizinei gerovei, taigi, anot jos, gerai suprantame, jog tam pasiekti reikalingi pokyčiai, o svarbiausia — žinome, kad tai padaryti yra įmanoma. Padaryti visų pirma pasitelkiant Naująjį žaliąjį kursą.
Anot Komisijos pirmininkės, svarbiausia ES misija yra tapti pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu kontinentu. Šį ambicingą tikslą galima palyginti su savotiškais jau minėtais „skiepais“ nuo klimato kaitos keliamų gamtinių kataklizmų ir anomalijų. Tačiau, Komisijos pirmininkės teigimu, šio tikslo mes jokiu nepasieksime išlaikydami status quo, todėl būtina judėti spartesniu tempu ir kelti sau didesnius užmojus.
Skaičiai, faktai ir… kompromisai
Savo pranešimo metu Europos Komisijos pirmininkė paskelbė, jog Komisija siūlo dar ambicingesnį teršalų emisijų mažinimo tikslą 2030 metams. Anot jos, nuodugniai išanalizavus situaciją kiekviename sektoriuje, atlikus išsamų, įrodymais grįstą poveikio vertinimą ir surengus plataus masto viešąsias konsultacijas, paaiškėjo, kad išmetamų teršalų kiekio sumažinimas bent 55 proc. nuo 1990 m. lygio (vietoje buvusio 40 proc. rodiklio) nors ir yra ambicingas, tačiau visiškai pasiekiamas bei visai Europai naudingas tikslas. Pirmininkė pridūrė, jog „mes galime tai padaryti“.
U. von der Leyen teigimu, atlikti vertinimai aiškiai rodo, kad ES ekonomika ir pramonė yra pajėgi pasiekti šį rodiklį, juolab kad 55 proc. emisijų mažinimo rodiklio reikalauja apie 170 verslo lyderių ir investuotojų — nuo mažų ir vidutinio dydžio įmonių iki didžiųjų korporacijų. Be to, ji pabrėžė, kad, įgyvendinusi šį tikslą, ES pasiektų neutralumą klimato atžvilgiu iki 2050 m. ir nenutoltų nuo Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimų vykdymo.
Kita vertus, ji pažymėjo, kad vieniems toks padidėjimas nuo 40 iki 55 proc. yra per didelis, o kitiems — nepakankamas (tarkime, Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas (ENVI) visai neseniai pasisakė už 60 proc. rodiklį, be to, egzistuoja nuomonių, jog Paryžiaus klimato susitarimo tikslams pasiekti yra būtinas 65 proc. teršalų emisijų sumažinimo rodiklis).
Taigi 55 proc. tikslas gali būti suvokiamas ir kaip tam tikras politinis kompromisas. Juolab kad už Naująjį žaliąjį kursą atsakingas Komisijos pirmininkės vykdomasis pavaduotojas Fransas Timmermansas pareiškė, kad Komisijos planas smarkiai padidinti emisijų mažinimo rodiklį visų pirma turėtų būti tinkamai finansuojamas, ypač tiems, kurie dėl tokio sprendimo gali patekti į pažeidžiamą padėtį, pvz., netekti darbo.
Kodėl tai tapo įmanoma ir kaip tai pasiekti?
Pirma, anot U. von der Leyen, išmetamų teršalų kiekis nuo 1990 m. sumažėjo 25 proc., o ekonomika augo daugiau nei 60 proc., tačiau šiuo metu ES turi daugiau technologijų, žinių bei investicijų ir juda link žiedinės ekonomikos, kuri yra vienas iš klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos pagrindų. Antra, vis daugiau jaunų žmonių Europoje siekia pokyčių, ir jų balso tiesiog negalima ignoruoti, be to, egzistuoja vis daugiau įrodymų, kad tai, kas naudinga klimatui, taip pat naudinga verslui ir visuomenėms. Galų gale, trečia, Europa yra prisiėmusi įsipareigojimą palaikyti regionus, kuriuos žalioji transformacija gali paversti labiau finansiškai pažeidžiamais.
Komisijos pirmininkė savo kalboje pažymėjo, kad šiai žaliajai transformacijai pasiekti Europa turi iš esmės visas reikalingas priemones, taigi belieka tik siekti šio tikslo. O jį pasiekus, anot jos, ne tik sumažės priklausomybė nuo energijos importo, bet taip pat sukursime milijonus papildomų darbo vietų ir daugiau nei perpus sumažinsime oro taršą. Kita vertus, pirmininkė taip pat pažymėjo, jog, norint visa tai pasiekti, būtina pradėti veikti jau dabar. Savo ruožtu ji Komisijos vardu įsipareigojo iki kitos vasaros peržiūrėti visus europinius klimato ir energetikos teisės aktus, kad jie atitiktų jau minėtą 55 proc. emisijų sumažinimo rodiklį. Anot jos, taip pat būtina stiprinti prekybos emisijomis sistemą (Emission Trading System), plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką, didinti energijos vartojimo efektyvumą, reformuoti energijos apmokestinimą ir t. t.
Be kita ko, Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad Naujasis žaliasis kursas, kaip, beje, jau ne kartą rašė Europos žinios, apima kur kas daugiau nei vien išmetamųjų teršalų mažinimą. Taigi į Naująjį žaliąjį kursą verčiau reikėtų žvelgti kaip į sisteminį ES ekonomikos, visuomenės ir pramonės modernizavimą, nes dabartinis išteklių, energijos, maisto ir žemės naudojimas nėra tvarus, todėl Europa pagaliau turi pakeisti dabartinį savo elgesį su gamta, gamybos ir vartojimo, darbo ir laisvalaikio, valgymo ir šildymo, keliavimo ir transportavimo bei kitus įpročius, tokiu būdu transformuodamasi į vadinamąją Kitos kartos ES.
Kaip jau ne kartą rašė Europos žinios, „Kitos kartos ES“ yra ES ekonomikos gelbėjimui ir atsigavimui po pandemijos skirtas paketas, kurį Europos lyderiai patvirtino šių metų liepos pabaigoje. Kaip savo pranešime teigė Europos Komisijos pirmininkė, 37 proc. „Kitos kartos ES“ paketo bus asignuota tiesiogiai Naujojo žaliojo kurso tikslams pasiekti. Anot jos, ypatingas dėmesys bus skiriamas didžiausią aplinkosauginį poveikį turintiems prioritetams, tokiems kaip vandenilio technologijos, renovacija ir kt.
Naujasis žaliasis kursas ir „Nord Stream 2“ klausimas
Kaip jau minėta, Naujojo žaliojo kurso vizija ypatingai glaudžiai siejasi su perėjimu prie kokybiškai naujos, klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos. Tuo tarpu klimato atžvilgiu neutrali ekonomika reiškia galutinį ir negrįžtamą iškastinio kuro energetikos atsisakymą. Nors kol kas ES (ir visame pasaulyje) šis procesas stagnuoja, esama ženklų, kad kokybiškai naują požiūrį į energetikos klausimus Europoje diktuoja būtent politiniai procesai.
Savo kalbos Europos Parlamente metu Komisijos pirmininkė mestelėjo subtilią užuominą, jog pasisakantieji už glaudesnius ryšius su Rusija iš esmės klysta manydami, jog Aleksejaus Navalno apnuodijimas yra viso labo vienkartinis ar atsitiktinis veiksmas, primindama įvykius Gruzijoje ir Ukrainoje, Sirijoje ir Solsberyje bei sistemingą Rusijos kišimąsi į rinkimus visame pasaulyje. Ji taip pat pridūrė, jog šis modelis iš esmės nesikeičia „ir joks dujotiekis to nepakeis“, šią savo pastabą aiškiai apeliuodama Vokietijai dėl prieštaringai pagarsėjusio dujotiekio „Nord Stream 2“.
Paklausta, ką ji turėjo omenyje šiuo savo komentaru, Komisijos pirmininkė pareiškė, jog nors ilgą laiką „Nord Stream 2“ dujotiekis (ir ypač Vokietijoje) buvo laikomas išimtinai ekonominiu projektu, ji mananti, jog taip toli gražu nėra. Pirmininkė pridūrė, kad šis projektas iš tiesų yra grynai politinis ir kad agresyvus bei ciniškas Rusijos elgesio modelis greičiausiai nepasikeis. Praeitą savaitę Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje paragino kitas europines institucijas skubiai iš naujo įvertinti ES ir Rusijos santykius ir stabdyti „Nord Stream 2“ projektą. Visa tai savo ruožtu sudaro prielaidas spausti Vokietiją permąstyti santykius su Rusija bei savo energetikos strategiją, visų pirma, dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio.