Lietuviško lobizmo negalia

Google+ Pinterest LinkedIn Tumblr +

Šiandien tęsiu praėjusios savaitės temą apie Lietuvoje prasidėjusią mokesčių peržvalgą ir galimą apmokestinimo reformą. Kaip ir žadėjau, nuosekliau įvertinsiu atskirų lobistų ir ekspertų kalbas. 

Kviesdama į Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinę darbo grupę (toks yra oficialus šio diskusijų formato pavadinimas) Lietuvos finansų ministerija labai aiškiai pabrėžė, jog Vyriausybė yra nusiteikusi realiai siekti didesnio mokestinio teisingumo ir per rinkimus žadėtų geresnių viešai prieinamų paslaugų kokybės. 

Ar lengvatos išties padeda?

Atkreipkite dėmesį: grupės pavadinime išskirtinai pabrėžiama, jog tai yra mokestinių lengvatų peržiūros vieta. Kitaip sakant, vertindama esamą apmokestinimą Vyriausybė siekia ne išplėsti lengvatų lauką, o pažiūrėti, ar tikrai visos esamos lengvatos išties padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

Visuomenei savo ruožtu privalu suprasti, kad daugelis tų lengvatų, kuriomis paprastai naudojasi pelningas stambus verslas, išties mažina viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, nes biudžetas tiesiog netenka pajamų, kurios leistų tas paslaugas deramai suteikti. 

Neatsitiktinai dar iki susitikimo Finansų ministerija suformulavo devynis klausimus, prašydama pagrįstų argumentų, ar ir kodėl reikėtų keisti esamą sistemą bei kaip pokyčiai paveiktų biudžeto pajamas. 

Susitikimo pradžioje ministrė Gintarė Skaistė dar kartą pakartojo, kad visos lengvatos turi būti vertinamus „holistiškai“ (žodžiu, visumos požiūriu), „negalima pamesti fiskalinio tikslo“, „reikia vertinti ne tik modelių specifikas, bet ir galimas pasekmes“.

Taip pat ministrė priminė, kad pelno mokesčio lengvata „skirta pelningam verslui, kuris, tikėtina, nuo pandemijos taip stipriai nenukentėjo, todėl retorika, jog tai esanti skubi pagalba verslui – nėra visai teisinga.“ 

Antklodės tampymas

Vis dėlto pokalbis (peržiūrėti galite čia.) nebuvo labai produktyvus, o dauguma kalbėjusių vis tampė antklodę į savo pusę. 

Aptariamos diskusijos dalyvius santykinai galima suskirstyti į keturias grupes: verslo lobistai, profsąjungų atstovai, ekspertai bei du žmonės, kurie, tikėtina, atstovavo kažkokiai ypatingai savo institucijos pozicijai — tai Prezidentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. 

Verslo lobistų vardu kalbėjo Laisvosios rinkos instituto, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Pramonininkų konfederacijos, Žemės ūkio ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai.

Į akis ypač krito tai, kad verslui atstovaujantys lobistai kiek įmanydami vengė kalbėti konkrečiau, neturėjo pasiruošę jokios pristatymo medžiagos, samprotavo labai bendrai apie viską nuo Adomo iki Ievos, pamiršdami patį kalbos objektą. Būtent todėl daugumai jų nepavyko net pabandyti atsakyti į Finansų ministerijos iš anksto skelbtus klausimus, pavyzdžiui, ar valstybei atsisakyti tikslinės paskatos priemonių verslo modernizavimui. 

Sunku pasakyti, ar bandymas nukreipti diskusiją tik sau naudinga linkme buvo sąmoningas lobistų pasirinkimas ar tiesiog demonstravo bendrą žemą jų gebėjimų lygį. 

Durų atidarinėjimas kojomis

Mano galva, tikėtina, jog ne itin produktyvų jų kalbėjimą lėmė du dalykai. 

Pirma, dauguma lobistų ir spaudimo grupių Lietuvoje yra pripratusios valdžios koridorių duris atidarinėti kojomis. Pasikinkę kelias be specialios analizės absoliučiai beprasmes mantras apie konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, jie jaučiasi skelbiantis nekvestionuojamą tiesos žodį. 

Kita vertus, dažnokai ne tik politikai, bet ir biurokratai giliau neišmano klausimų, kuriuos sprendžia. Ir tai reiškia jiems priimtini bet kokie bet kokių lobistų, kurie vis dažniau prisistato kaip socialiniai partneriai, pasiūlymai. 

Reikia sutikti, jog ilgus metus panaši sprendimų priėmimo sistema puikiai tarnavo atskiroms verslo grupėms, kurios tokiu būdu visos visuomenės sąskaita išmušdavo tik siauroms interesų grupėms naudingas lengvatas.

Atsimušė į akmenį

Šį kartą lobistų dalgis atsimušė į akmenį. 

Aptariamos diskusijos įdomiausia dalis ir buvo retorinės argumentų varžytinės tarp lobistų ir politikių, kurių pusėje faktiškai žaidė ir keli daugiau mažiau nepriklausomi mokesčių ekspertai.

Diskusijos metu profesionalumu ypač išsiskyrė finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės pristatymas, kuriame, remiantis konkrečiais duomenis, buvo pateiktos trijų ministerijos aptariamų pelno mokesčių pertvarkos variantų privalumai ir trūkumai. 

Esminė verslo lobistų grupės žinia — būtina kuo skubiau pereiti prie estiškosios pelno skirstymo sistemos, kurį esą garantuotų Lietuvai didesnį konkurencingumą. Apie kokį konkrečiai konkurencingumą jie kalbėjo — neaišku, tačiau, tikėtina, jog buvo remtasi tik vienu mokesčių konkurencingumo rodikliu. 

Agituodami už estiškąją pelno apmokestinimo sistemą, verslo lobistai aiškino, kad tokia sistema padidina Estijos konkurencingumą, nors pastarasis 2019 metų pasaulio konkurencingumo reitingas rodo, jog didžiausi Estijos pranašumai, palyginti su Lietuva, stebimi socialinio bei žmogiškojo kapitalo srityse ir viešajame sektoriuje, ypač sveikatos apsaugoje ir aukštajame moksle.

O tai tik patvirtina, kad, siekdama didinti biudžeto pajamas ir adekvačiai finansuoti problemines sritis, Finansų ministerija eina teisingu konkurencingumo didinimo keliu. 

Atvirai nusišnekėdavo

Graudu, bet būtent verslo balsu kalbėję lobistai darė tiesiog šiurkščias klaidas ir atvirai nusišnekėdavo.

Tarkime, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva aiškino, jog skirstomojo pelno sistema sumažintų šešėlį, nes verslas neva nebeturėtų tikslo slėpti pelną, nors šešėlio apimtis tiesiogiai sietina su PVM grobstymu. 

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius net išrado naują ekonomikos teoriją, kad verslo tikslas nėra pelnas, o plėtra. Tokią komišką tezę, matyt, jam leido suformuluoti jo aplinkos praktika, kai, įsisavinant europines lėšas plėtrai, nebereikia naudoti jokių nuosavų išteklių. 

Žemės ūkio tarybos atstovo Aušrio Macijausko piktą šauksmą, kad po 2009 metų ūkininkai esą nebeturi jokių mokestinių lengvatų, paprasta paneigti priminus vien apie žemės mokesčio lengvatą, mažesnius akcizus gazoliui ar neapmokestinamas tiesiogines išmokas, neskaitant dar daugybės kitų. Taigi, norėdami naudotis esamomis lengvatomis individualiai veiklai, dar noti ir papildomų, kaip uždarai akcinei bendrovei. 

Ekspertai vieningi

Tuo tarpu ekspertų pozicija buvo ganėtinai vieninga — apmokestinimo sistemos keisti nereikia, tiesa, verta leisti laisvai nusistatyti nusidėvėjimo normas ar/ir palengvinti sąlygas, kurios suteikia teisę naudotis ta ar kita lengvata. 

„Investor`s forum“ mokesčių darbo grupės vadovas Kęstutis Lisauskas ypač akcentavo labai didelę perėjimo prie naujos sistemos kainą: reikės galybės naujų įstatymų, kurie turės būti suderinti su esama sistema, teks performuoti visas verslo ir mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos sistemas, perkvalifikuoti darbuotojus. 

Tokios sąnaudos gali būti beprasmės žinant, jog JAV inicijuojama ir pasaulio didžiosiose šalyse vis palankiau vertinama vininga pelno apmokestinimo sistema tiesiogiai reikštų estiškosios sistemos atsisakymą. 

Buhalteriai pasisako už esamą sistemą

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė diskusijos dalyviams pristatė asociacijos atliktos apklausos rezultatus. Per 70 proc. apklaustų buhalterių pasisakė už esamą apmokestinimo sistemą, ypač atsižvelgdami į tai, kad ši sistema leidžia lengvatiniu 5 proc. tarifu apmokestinti mažų įmonių pelną. 

Palankaus diskusijų dalyvių vertinimo sulaukė šios asociacijos siūlymas leisti įmonėms laisvai nusistatyti nusidėvėjimo normas, kuris būtų ypač patrauklus vidutinėms įmonėms, kurios nebegali pasinaudoti sumažintu 5 proc. tarifu ir moka 15 proc. pelno mokestį. 

Ievai stinga laiko

Komiškiausia diskusijoje buvo Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjos Ievos Valeškaitės pozicija, kuri akivaizdžiai kirtosi su Vyriausybės programos siekiais.

Su vaikišku džiugesiu aiškinusi, jog biudžeto pajamos, palyginus jas su verslo lūkesčiais, nėra svarbios, ji vis graudenosi dėl to, kad estų ir latvių konkurencingumo indeksai esą geresni ir piktinosi, jog verslams dėl komplikuotų reikalavimų sunku pasinaudoti mokesčių lengvatomis. 

Greitakalbe išbėrusi kažkokios apklausos rezultatus (jos klausimus ir pristatymą žadėjo atsiųsti, bet per darbus, matyt, pamiršo), ji be apeliacijų apibendrino, jog dabartinė sistema gera tik tiems, kurie gali pasinaudoti lengvatomis, o kitiems nepriimtina. 

Nepriekaištinga logika, sakytume. Vis dėlto sąlygas, kurios suteikia teisę pasinaudoti išskirtinai palankia pelno apmokestinimo mažinimo lengvata mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, formuluoja ministerija, kurioje ji dirba. Na bet, matyt, panelė Ieva dabar ruošia naujas apklausas, tad tiesioginiu savo darbu užsiimti laiko stinga. 

Vis geriau supranta ir verslas

Politika yra retorikos metas. Šioje diskusijoje be jokios abejonės nugalėjo Finansų ministerija, sugebėjusi parodyti, jog verslo lobistų peršama skirstomojo pelno arba estiškoji pelno apmokestinimo sistema nėra gėris be trūkumų.

Kaip rodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktos apklausos, tai vis geriau supranta ir verslas. 

Dalinkitės.

Palikite Atsiliepimą