Nors koronaviruso geopolitiniai padariniai šiuo metu yra ne tokie svarbūs kaip sveikatos ir saugumo klausimai, pandemijai atslūgus ir ypač ilguoju laikotarpiu, jie gali pasirodyti reikšmingi ir netgi pakeisti dabar egzistuojantį globalų galios balansą.
Istorija kartojasi?
Istoriniai įvykiai demonstruoja, kad globalios sistemos iš pradžių yra linkusios kisti palaipsniui, o ilgainiui pradeda griūti staiga. Taip nutiko 1956 metais, kai invazija sprendžiant Sueco krizę sužlugdė britų galią ir užbaigė Jungtinės Karalystės, kaip pasaulinės galybės, dominavimą tarptautinėje sistemoje. Šioje vietoje verta prisiminti liaudies išmintį, kuri byloja, jog istorija nuolat kartojasi ir yra gyvenimo mokytoja, taigi globalios pandemijos akivaizdoje Sueco scenarijus iš tiesų turi šansą pasikartoti, tik šį kartą jis jau grasintų JAV, kaip pasaulio lyderės, statusui.
Apie JAV reakciją į pandemiją jos pradžioje Europos žiniose jau buvo rašyta, tačiau verta pasikartoti, kad bent jau koronaviruso protrūkio pradžioje Vašingtono reakcija į krizę buvo gana chaotiška — tiek viešasis, tiek privatus sektoriai pasirodė nepakankamai pasirengę pandemijai, taigi dėl to galima pagrįstai kelti klausimą, ar Vašingtonas yra pasirengęs, kaip įprasta, būti pavyzdžiu likusiam pasauliui tiek krizės valdymo, tiek ir kitose srityse.
JAV, kaip globalios lyderės, statusas per pastaruosius septynis dešimtmečius buvo grindžiamas ne tik turtu ir galia, bet ir gebėjimu bei noru telkti pasaulio valstybes ir koordinuoti visuotinį reagavimą į krizes. Dabar jau akivaizdu, kad koronaviruso pandemija bus ne tik vidinė JAV problema, bet ir savotiškas išbandymas Vašingtono globaliai lyderystei.
Liaudies išmintis byloja, kad šventa vieta tuščia ilgai nebūna — taigi JAV negalint (o panašu, kad ir nenorint) prisiimti kovos su pandemija lyderio vaidmens, Kinija savo ruožtu nesnaudžia ir gana apdairiai naudojasi JAV klaidomis.
Greičiau pradėsim — greičiau baigsim
Be kita ko, liaudies išmintis dargi byloja, kad greičiau pradėję, greičiau ir baigsim. Taigi Kinija, tapusi pirmuoju koronaviruso židiniu pasaulyje, pamažu atsigauna, o tai gan ironiškai suteikia jai konkurencinį pranašumą globaliose galios varžybose. Nors gyvenimas Kinijoje dar visiškai negrįžo į normalias vėžes, Pekinas visomis išgalėmis trimituoja apie ankstyvuosius kovos su koronavirusu sėkmės ženklus, pasauliui siųsdamas žinią, jog Kinija yra artėjančio pasaulinio atsigavimo lyderė.
Krizės pradžioje Kinija nusipirko, pasigamino ar kaip pagalbą gavo daug kaukių, respiratorių, vaistų ir įrangos, taigi šiuo metu, pandemijai šalyje atslūgus, ji jau gali teikti visa tai kaip pagalbą kitoms šalims. Ironiška, tačiau pandemijos siaubiamos šalys neturi kito pasirinkimo, kaip tik priimti Kinijos pagalbą, už kurią krizei atslūgus neabejotinai bus paprašyta atsidėkoti.
Nemažiau ironiška tai, kad, nepaisant kiekviena proga garsiai ir skambiai deklaruojamo europinio solidarumo, kuris netgi yra oficialiai įtvirtintas kaip vienas kertinių Europos Sąjungos principų, valstybės narės gelbėjasi (ar skęsta) savo pačių pastangomis, kas kaip gali ir moka — Italiją pradėjus siaubti pandemijai, tarp valstybių narių neatsirado šalių, norinčių ir galinčių vadinamąjį europinį solidarumą pademonstruoti praktiškai (tiesa, visai neseniai viena Vokietijos žemių — Saksonija — paskelbė priimsianti keletą koronaviruso pacientų iš Italijos, o Europos Komisija patvirtino 50 mln. eurų paramos schemą Italijai, kurie bus skriti įrangos ir apsaugos priemonių gamybai, tačiau tai tėra tik lašas jūroje).
ES valstybėms nesureagavus į Italijos pagalbos šauksmą dėl medicinos įrangos ir apsauginių priemonių, Kinija viešai įsipareigojo teikti jai ventiliatorius, kaukes, respiratorius, apsauginius kostiumus ir kitas priemones bei įrangą, į Italiją taip pat atvyko su koronavirusu kovojusių Kinijos medikų komanda.
Nemokamų pietų nebūna
Kita vertus, liaudies išmintis taip pat teigia, kad nemokamų pietų nebūna — teikdama pagalbą ir patarimus kitoms šalims, Kinija siekia „pririšti” prie savęs bėdon patekusias valstybes, o šią pagalbą išnaudoja viešiesiems ryšiams globaliu mastu, siekdama iš JAV perimti lyderės rolę ir aiškiai suvokdama, kad jeigu Pekinas globaliai bus vertinamas kaip šios krizės lyderis, o Vašingtonas — kaip nesugebantis ar nenorintis prisiimti lyderio vaidmens, ši situacija iš esmės gali pakeisti šiuo metu itin trapią tarptautinės sistemos pusiausvyrą, nustumdama JAV į antrąjį planą.
Ironiška, kad už Kinijos pagalbą į bėdą patekusioms šalims anksčiau ar vėliau teks atsidėkoti. Tai patvirtina ir Italijos atvejis — pasipriešinusi JAV ir ES spaudimui, ši valstybė priėmė sprendimą tapti pirmąja didžiojo septyneto šalimi, prisijungusia prie prieštaringai vertinamos naujojo Kinijos šilko kelio iniciatyvos (Belt and Road Initiative).
Naujojo šilko kelio projektus finansuoja Kinijos valstybinės įmonės, iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims siūlančios nebrangias paskolas. Šią taktiką dalis ekspertų vadina skolų spąstų diplomatija (o, remiantis liaudies išmintimi, tai greičiausiai reikėtų vadinti meškos paslaugomis ar netgi gyvate užantyje), kuria maskuojami Kinijos politiniai ir net kariniai interesai.
Kita vertus, ko gero, išbridusi iš šios katastrofos Italija taip pat nebus pernelyg sužavėta vadinamuoju europiniu solidarumu — juk liaudies išmintis taip pat byloja, kad draugą nelaimėje pažinsi (be to, svarbu prisiminti, kad pagalbą Italijai jau suskubo teikti ir Rusija, veikianti panašiais į Kinijos metodais). Nemažiau svarbu yra ir tai, kad bent jau iki krizės Italija buvo trečioji ES ekonomika, taigi jos supurtymas gali turėti itin skaudžių pasekmių visai ES.
Pekinas vs. Vašingtonas
Pekino pranašumą materialinės pagalbos srityje sustiprina ir tai, kad didžioji dalis kovai su koronavirusu reikalingų priemonių yra gaminama būtent Kinijoje. O Jungtinėse Valstijose, atvirkščiai, trūksta pasiūlos ir galimybių patenkinti daugelį vidinių šalies poreikių, jau nekalbant apie pagalbos teikimą kitoms krizės zonoms.
Manoma, kad JAV strateginiame nacionaliniame rezerve (Strategic National Stockpile), bent jau protrūkio pradžioje buvo tik vienas procentas medicininių kaukių ir respiratorių ir apie 10 proc. ventiliatorių, reikalingų pandemijai įveikti, o likusią atsargų dalį gali tekti importuoti iš tos pačios Kinijos arba greitai plėsti vidaus gamybą.
Be kita ko, krizės pradžioje Vašingtonas siūlė pagalbą Kinijai ir kitoms šalims, tačiau dabar pagalbos teikti nebegali, nes auga pačių JAV poreikiai — tuo tarpu Pekinas, priešingai, siūlo savo pagalbą būtent didžiausio visuotinio poreikio metu.
Globalių galios varžybų kontekste taip pat reikia paminėti ir tai, kad reagavimas į krizes nėra susijęs vien tik su materialiniais ištekliais. 2014-2015 m. ebolos krizės metu JAV sutelkė ir vadovavo kelių dešimčių šalių koalicijai, kovojančiai su ligos plitimu, tačiau Donaldo Trumpo administracija bent jau iki šiol nėra linkusi dėti panašių pastangų reaguojant į koronaviruso sukeltą krizę. Iš tiesų, koronaviruso pandemijos atveju netgi nebuvo koordinuojami JAV ir jos sąjungininkų Europoje veiksmai, Vašingtonui iš anksto nesuderinus su ES kelionių iš Europos draudimo.
Kinija, atvirkščiai, ėmėsi diplomatinės kampanijos, telkdama pasaulio valstybes dalytis informacija apie pandemiją. Kaip ir dauguma Kinijos diplomatinių iniciatyvų, ši kampanija daugiausia vykdoma regionų lygiu, išnaudojant vadinamąjį „17 + 1“ formatą, skirtą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, taip pat veikdama per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (Shanghai Cooperation Organization) sekretoriatą, bendradarbiaudama su dešimčia Ramiojo vandenyno salų valstybių ir kitomis valstybių grupėmis Afrikoje, Europoje ir Azijoje. Šio bendradarbiavimo, žinoma, nevengiama išnaudoti propagandai irviešiesiems ryšiams, tokiu būdu stiprinant Kinijos, kaip kovos su pandemijos sukelta krize lyderės, statusą, kuris neabejotinai atsilieps jos globalios įtakos stiprinimui.
Šansas JAV?
Kinijos sėkmė siekiant pasaulinės lyderystės kovos su koronaviruso pandemija metu, taip pat ir po to, kai ji bus įveikta, priklausys ne tik nuo paties Pekino veiksmų, bet ir nuo to, kaip į globalią krizę reaguos Vašingtonas. O kadangi JAV vadovauja žmogus, kurio nuomonė ir veiksmai yra tiesiog stabiliai nestabilūs (šiuo metu šis žmogus jau sako, kad karantino priemonės jau greitai bus švelninamos), nežinia, ar Vašingtonas imsis veiksmų, kurių tikimasi iš globalaus lyderio, — t. y. ne tik kovoti su pandemija šalies viduje, bet ir koordinuoti visuotinį atsaką į globalaus masto krizę.
Pirmoji iš šių užduočių — sustabdyti ligos plitimą ir apsaugoti pažeidžiamiausius JAV gyventojus, be abejo, yra neatidėliotina ir daugiau susijusi su vidaus valdymu nei su geopolitika. Tačiau tai, kaip Vašingtonas elgsis tarptautiniame kontekste, turės rimtų geopolitinių padarinių, kuriuos galėsime stebėti ne tik pandemijos metu, bet ir jai atslūgus.
Tarkime, jei JAV būtų subsidijuojama koronavirusui įveikti reikalingų priemonių ir įrangos gamybos vidaus rinkoje plėtra, tai ne tik išgelbėtų tūkstančius amerikiečių gyvybių, bet ir padėtų su pandemija kovoti likusiam pasauliui, mažinant dabar egzistuojantį apsaugos priemonių ir įrangos stygių, jau nekalbant apie geopolitines tokių sprendimų implikacijas, t. y. galios ir įtakos tarptautinėje sistemoje išlaikymą.
Kita vertus, nors JAV šiuo metu nėra pajėgios patenkinti neatidėliotinų materialinių pandemijos diktuojamų poreikių, jų pranašumas gamtos mokslų ir biotechnologijų srityje gali būti nepaprastai naudingas ieškant atsako į pandemijos sukeltą krizę — vakcinos, kurios atsiradimas situaciją galėtų pakeisti iš esmės, apversdamas ją JAV naudai.
Nors Amerika šiuo metu dėmesį telkia į savo vidines problemas, kaip valstybė, lyderiaujanti pasaulyje, ji iš tiesų neturėtų ignoruoti visuotinio koordinuoto atsako į pandemiją poreikio — tik tvirta lyderystė gali išspręsti pasaulines koordinavimo problemas, susijusias su kelionių apribojimais, dalijimusi informacija ir kritinės svarbos prekių srautais. JAV ištisus dešimtmečius sėkmingai telkė tokią lyderystę ir, ko gero, kaip stipriausia pasaulio valstybė turėtų tai padaryti dar kartą — priešingu atveju dabar egzistuojančios pasaulio tvarkos laukia labai rimti iššūkiai.
Straipsnis parengtas pagal elektroninio žurnalo Foreign Affairs informaciją:
Campbell, K., M., Doshi, R. The Coronavirus Could Reshape Global Order. China Is Maneuvering for International Leadership as the United States Falters. Foreign Affairs. March 18, 2020. https://www.foreignaffairs.com/articles/china/2020-03-18/coronavirus-could-reshape-global-order?fbclid=IwAR0xva6ljoLg0-vRkY-gqOBk5MQbeL3sp4SQtyPwNApgXD7iZed50AlDDAg&utm_campaign=fb_daily_soc&utm_medium=social&utm_source=facebook_posts