Naujos technologijos atveria didžiules galimybes ne tik ekonomikos augimui, sveikatos apsaugai ar tiesiog paprastų vartotojų džiaugsmui. Komunikacijos priemonės, dirbtinis intelektas, didieji duomenys veikia visuomenes, tampa politikos įrankiais ar netgi ginklais. Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje Europai teks padaryti nemažai pasirinkimų ir kurti naujus strateginius planus. Serijoje straipsnių ketinu apžvelgti įvairius geopolitinius iššūkius, kuriuos kelia tokios technologijos. Pradėsiu nuo to, kas arčiausiai mūsų, eilinių piliečių.
Kurios šalies įstatymų laikytis virtualioje erdvėje?
Birželio pradžioje nutiko įdomus incidentas. Amerikietiška komunikacinių technologijų įmonė „Zoom Video Communications“ laikinai užblokavo JAV gyvenančių kinų aktyvistų sąskaitą po to, kai jie gegužės gale surengė vaizdo konferenciją paminėti 31-ąsias Tiananmenio įvykių metines. Aktyvistų bendruomenė „Humanitarian China“ naudojo apmokamą sąskaitą. Į konferenciją įsijungė daugiau kaip 250 dalyvių, o apie keturis tūkstančius stebėjo ir dalinosi renginiu, daugelis jų KLR teritorijoje. Atsakydami elektroniniu paštu „Zoom“ atstovai teigė, kad, rengiant tarptautinius vaizdo susitikimus, būtina, kad dalyviai laikytųsi įstatymų tų šalių, kuriose gyvena dalyviai. Įmonė esą stengiasi imtis tik pačių būtiniausių veiksmų ir tobulina sistemą. Minėta sąskaita jau iš naujo aktyvuota.
Toronte įsikūrusi interneto stebėjimo tarnyba „Citizen Lab“ balandžio mėnesį teigė radusi įrodymų, kad kai kurie „Zoom“ skambučiai Šiaurės Amerikoje, taip pat šifravimo raktai, naudojami tiems skambučiams apsaugoti, buvo nukreipti per Kiniją. „Zoom“ teigė, kad per klaidą leido Kinijos duomenų centrams priimti skambučius. Vis daugiau naudotojų atsisako šios įmonės paslaugų, būgštaudami dėl savo duomenų saugumo. Galiausiai įmonė pareiškė nutraukianti nemokamą naudotojų iš Kinijos registravimą, kad sumažintų riziką.
Techninės galimybės ir jų keliami politiniai klausimai
Šis incidentas yra simptomatiškas. Jis kelia daug svarbių klausimų. Kaip užtikrinti komunikacijos technologijų saugumą? Kaip teisiškai reguliuoti bendravimą tarp žmonių iš skirtingų politinių sistemų? Kaip suderinti komercinius interesus ir vertybes? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio bendrauti ir saugumo reikalavimų?
Komunikacijų technologijos yra tik viena problemiška sritis. Dirbtinis intelektas ir didieji duomenys atveria milžiniškas galimybes valdyti pačias įvairiausias infrastruktūras. Žmonija visada siekia didesnio efektyvumo ir mažesnių sąnaudų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse didelės techninės galimybės susitinka su augančiais poreikiais. Senėjančios visuomenės, pandemijos, klimato kaita, energijos ir kitų išteklių stygius — tai tik keli klausimai, kuriuos išmaniosios technologijos gali padėti išspręsti. Tačiau jos sukuria ir naujas problemas. Daugelį tų problemų atskleidžia išmaniųjų miestų kūrimo peripetijos.
Išmaniųjų miestų kūrimąsi analizuojanti amerikiečių įmonė „Navigant Research“ visame pasaulyje priskaičiavo 443 išmanaus miesto projektų 286 miestuose. Numatoma, kad per dešimtmetį išmaniųjų miestų bendra technologijų rinka sieks 1,7 trln. dolerių. Visgi iki šiol tik keliuose miestuose tokių sistemų kūrimą galima laikyti sėkmingu, pavyzdžiui Bostone, Sietle, Kalgaryje, Singapūre ir Seule. Kai kurios šalys imasi keisti visą savo teisinę sistemą, kad pasiruoštų išmaniųjų miestų ateičiai.
Japonija pradeda neskubėdama
Gegužę Japonijos parlamentas priėmė įstatymą, atveriantį kelią išmaniesiems miestams kurti. Šalininkai viltingai džiaugiasi būsima pažanga, tuo tarpu priešininkai įžvelgia pavojų asmenų privatumui ir netgi įspėja, kad tai gali vesti į policinės valstybės sukūrimą.
Numatoma, kad išmaniuosiuose miestuose dirbtinis intelektas ir didieji duomenys bus pasitelkti tvarkyti 10 sričių: transportą, logistiką, mokėjimus, miesto administravimą, medicinos paslaugas, ugdymą, energijos ir vandens tiekimą, aplinkos ir atliekų tvarkymą, nusikaltimų prevenciją ir stichinių nelaimių valdymą. Planuojama, vyriausybei ir privačioms IT įmonėms bendradarbiaujant, sujungti duomenų tinklus, kompiuteriais stebėti išteklių naudojimą, dronais gabenti prekes gyventojams, į vieną sistemą sujungti įvairių lygių mokymosi bazes, naudoti savavaldžius automobilius ir beveik visus apmokėjimus perkelti į elektroninę erdvę. Visi duomenys apie tokio miesto gyventojus būtų surinkti į vieną didelę bazę, prieinamą įvairių sričių sistemoms.
Jau daugiau kaip 50 miestų pateikė prašymus dalyvauti konkurse, kuriama daugybė projektų. Tačiau šių metų rudenį Japonijos vyriausybė duos leidimą kurti tokias sistemas tik penkiems miestams, o patvirtintų planų įgyvendinimas turėtų prasidėti 2022 metais. Kol kas konkreti šių projektų ateitis neaiški. Pandemija ir olimpinių žaidynių nukėlimas privertė Japonijos vyriausybę permąstyti planų įgyvendinimo strategiją. Juo labiau kad įstatymas sulaukė daug kritikos.
Daugiausia nerimo kelia tai, kad tokios duomenų sankaupos gali tapti lengvu grobiu nesąžiningiems politikams arba hakeriams. Ironiška, kad Japonijos komunistų partijos narys, Mikishis Daimonas, kritikuodamas įstatymą įspėjo, kad japonai rizikuoja tapti policine valstybe, tokia kaip Kinija. Kaip pavyzdį jis nurodė Hangdžou miestą, kuriuo Kinija giriasi ir kuriame diegiama pažangiausia stebėjimo sistema su tūkstančiais kamerų per visą miesto teritoriją. Kita problema ta, kad sprendimus, kuriam miestui tapti išmaniuoju, priima vyriausybė ir merai. Gyventojų niekas neklausia.
Kinija imasi lyderio vaidmens
Kinija jau pirmauja pasaulyje pagal išmaniųjų infrastruktūrų kūrimą. Dar 2015 Xi Jinpingas patvirtino išmaniųjų miestų politiką kaip vieną nacionalinės strategijos elementų. COVID-19 krizė tik paspartino procesą. Be to, KLR ėmė veikliau propaguoti savąją išmanaus miesto viziją po visą pasaulį, ypač dovanodama technologijas, turinčias dvejopą funkciją: medicinos ir stebėjimo.
Miestų administravimas nėra vien tik technologijų klausimas. Jis neišvengiamai atspindi tam tikrą visuomenės ir valstybės sampratą. KLR daug investavo į didžiųjų duomenų galimybių tyrimus ir galiausiai sukūrė savitą „socialinės vadybos“ modelį, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti socialinį stabilumą. Tai apima ir socialinių tinklų stebėjimą, asmeninių duomenų ir kontaktų rinkimą, protestų prevenciją. „Huawei“ dabar prisistato kaip „didžiausia saugaus ir išmanaus miesto sprendimų tiekėja“. 2019 ši technologijų gigantė jau buvo pasirašiusi 73 kontraktus tiekti stebėjimo įrangą 52 valstybėms.
Kinijos privalumas — jos gyventojų skaičius. Dirbtinio intelekto algoritmams tobulinti reikalingus didžiulius duomenų kiekius kinai per palyginti trumpą laiką nesunkiai surenka per įvairias komercines programėles, veikiančias jų pačių teritorijoje. Trūkstamus duomenis jie gauna dovanodami įrangą. Pavyzdžiui, norint patobulinti gebėjimą atpažinti juodaodžių veidų bruožus, nemažai įrangos buvo padovanota Afrikos šalims mainais už galimybę naudoti surinktus duomenis algoritmų kūrimui. Kadangi daugeliui tų šalių pasirinkimas yra arba kiniška sistema, netgi žinant apie būsimą duomenų nesaugumą, arba išvis jokios sistemos, jos galiausiai su tokiu pasiūlymu sutinka.
Kinija investuoja vis daugiau į savus tyrimus ir ieško naujų tiekimo grandinių. Tokios Pietryčių Azijos valstybės kaip Filipinai, Malaizija, Tailandas, Laosas ar Kambodža yra pagrindinės kandidatės tapti Kinijos rinka. Nepaisydamos JAV įspėjimų, jos lieka suinteresuotos naudoti „Huawei“ įrangą. Kitaip tariant, JAV rizikuoja prarasti nemažą dalį pasaulinės rinkos, ypač ten, kur kinų įmonės jau turi savo klientūrą. Internetinės prekybos konglomeratai, tokie kaip „Alibaba“ ir „Tencent“, su savo mokėjimo sistemomis ne tik padeda rinkti duomenis, bet ir prisideda propaguojant kiniško išmanaus miesto modelį visoje Azijoje. Ypač tai paspartėjo pandemijos metu, kai šios įmonės aktyviai įsitraukė į medicinos technologijų tiekimą.
Ką gi darys Europa?
Europai tai yra ekonominis ir industrinis iššūkis. KLR technologijų įmonės jau dabar turi didesnes rinkas negu europiečiai. Be to, ir pačioje Europoje miestų savivaldybės gauna vis daugiau „išmaniųjų“ pasiūlymų iš Kinijos kompanijų: išmanūs miestai, išmanūs jūros ir oro uostai, išmanios geležinkelio stotys ir t. t. vilioja ypač lėšų atnaujinimui stokojančius administracijų vadovus. Bene didžiausias iššūkis yra politinių ir teisinių sprendimų koordinavimas. Kad ir kokia būtų ES bendroji strategija Kinijos atžvilgiu, daugelį klausimų sprendžia pačios valstybės narės ar netgi atskiri miestai. Daugelis Europos miestų juk yra pasirašę partnerystes su Kinijos miestais.
Nors kol kas Kinijos technologijų ambicijos Europoje gan ribotos, ateityje tokių pasiūlymų daugės. Antipandeminiai sprendimai atrodo ypač patrauklūs. Dar 2019 metais KLR užsienio reikalų ministras Wang Yi išmaniųjų miestų kūrimą buvo įvardijęs kaip vieną iš bendradarbiavimo su ES sričių. 2019 metų spalį vykusios 17+1 formato konferencijos skirtos inovacijoms metu „išmanieji ir judrieji miestai“ buvo oficialiai įtraukti į bendradarbiavimo dienotvarkę. Be to, Kinija gali siūlyti ES šalims narėms bendrai kurti išmaniųjų miestų planus trečiųjų šalių teritorijose. Ypač šalyse, kurios priklauso Rytų partnerystės programai.
Atsižvelgiant į gilėjantį geopolitinį susipriešinimą galima numatyti, kad ateityje egzistuos mažiausiai dviejų skirtingų tipų išmanieji miestai: vakarietiško modelio ir Pekino modelio. Čia svarbūs ne tik politiniai motyvai. Dėl didėjančio atsiskyrimo galiausiai daugelis amerikietiškų ir kiniškų technologijų taps nesuderinamos grynai techniškai. COVID-19 paspartino diskusijas Europoje dėl to, kaip naudoti technologijas. Balandį Europos Komisija paskelbė gaires dėl programėlių naudojimo kovojant su pandemija. Tai tik vienas žingsnis. Šią diskusiją derėtų išplėsti ir labiau sistemiškai apibrėžti ES politiką technologijų ir bendradarbiavimo su Kinija srityse. Auganti įtampa tarp JAV ir Kinijos Europai sukuria papildomų sunkumų. Pasiekti bendrus susitarimus vis sudėtingiau yra ir dėlto, kad požiūris į Kiniją skirtinguose Europos regionuose nėra vienodas.
Kad ir kaip būtų, daugeliui politikų ima aiškėti, kad neįmanoma vadovautis vien techniniais ir ekonominiais kriterijais. Neutralių daiktų nebūna. Anksčiau ar vėliau teks pasirinkti ne tai, kas naudingiausia, bet tai, kas leis išsaugoti mūsų gyvenimo būdą ir politinę santvarką.