Nors valstybės narės gana vieningai sutaria, kad dėl Europos Sąjungos elektros rinkos reformos turėtų būti susitarta dar prieš ateinančius Europos Parlamento rinkimus, kurie vyks jau kitais metais, vieningo požiūrio į tai, kaip turėtų atrodyti reforma, joms rasti iki šiol nepavyksta.
Šių metų kovą Europos Komisijos pasiūlyta reforma siekiama apsaugoti vartotojus, kad jų sąskaitos už elektrą mažiau priklausytų nuo aukštų ir nepastovių iškastinio kuro kainų, ir paskatinti žalesnės pramonės bei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
Bloko elektros rinkos reformos poreikį padiktavo pernai visą Europą sukrėtusi energetikos krizė dėl Ukrainą užpuolusios Rusijos manipuliacijų gamtinių dujų tiekimu. Taigi numatomais pokyčiais taip pat siekiama padidinti ES atsparumą išorinėms grėsmėms elektros energetikos sektoriuje.
Valstybėms narėms jau pavyko susitarti dėl kelių reformos aspektų, siekiant užtikrinti didmeninės elektros rinkos integralumą, skaidrų veikimą ir sąžiningesnę konkurenciją.
Vis dėlto iki šiol joms sunkiai pavyksta sutarti dėl pačių svarbiausių reformos aspektų, susijusių su prekyba elektra, valstybės subsidijomis ir atominės energetikos statusu.
Dėl svarbiausių klausimų kol kas nesutarta
Praeitą savaitę Liuksemburge įvykusį energetikos ministrų Tarybos susitikimą, kuriame buvo diskutuojama dėl europinės elektros rinkos reformos, jam pirmininkavusi Švedijos energetikos ministrė ir ministro pirmininko pavaduotoja Ebba Busch pavadino „ilgomis ir sunkiomis derybomis“.
Praeitą pirmadienį, birželio 19-ąją, Taryba sutarė dėl bendro požiūrio į pasiūlymą reglamentui dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (Regulation on Wholesale Energy Market Integrity and Transparency, REMIT). Pasiūlymu siekiama atgrasyti nuo manipuliavimo rinka ir užtikrinti atvirą bei sąžiningą konkurenciją Europos didmeninėse energijos rinkose uždraudžiant prekybą, grindžiamą viešai neatskleista informacija.
Taryba taip pat aiškiau apibrėžė bei sugriežtino reikalavimus rinkos dalyviams iš trečiųjų šalių, sustiprino atsakingos institucijos – Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ACER) – vaidmenį tiriant galimus tarpvalstybinius rinkos vientisumo ir skaidrumo reglamento pažeidimus ir subalansavo agentūros bei nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijas.
Dėl likusių ES elektros rinkos reformos aspektų, kuriais siekiama sumažinti elektros kainų priklausomybę nuo kintančių iškastinio kuro kainų, paspartinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir pagerinti vartotojų apsaugą, susitarti kol kas nepavyko.
Nors sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo, ir valstybės narės jau iš esmės sutarė dėl dviejų iš trijų reformos paketo dalių, dėl pačių svarbiausių, su prekybos elektra principais ir valstybės pagalba susijusių reformos aspektų joms greičiausiai dar teks gerokai pasiginčyti. Juolab kad nesutarimai dėl ES elektros rinkos reformos atspindi ir dviejų didžiųjų bloko valstybių narių – Vokietijos ir Prancūzijos – nuomonių skirtumus, kurie pastaruoju metu vis labiau ryškėja ne tik energetikoje, bet ir kitose europinės politikos srityse.
Derybas sutrikdęs pasiūlymas
Kaip portalui Euractiv teigė du neįvardyti ES diplomatai, viena priežasčių, kodėl derybose taip sunku rasti susitarimą, yra ta, kad tarp šalių nėra aiškaus pasidalijimo, o vietoje jo egzistuoja skirtingos blokuojančios mažumos, kurių pozicijos dėl elektros rinkos reformos smarkiai išsiskiria.
Šiuo atveju verta išskirti dvi ES valstybes nares, kurios įvairiais europinės politikos klausimais dažnai turi savo atskirąją nuomonę. Pirmoji iš jų – Vengrija – po praeitą pirmadienį vykusio energetikos ministrų susitikimo pareiškė, jog balsuos prieš ES elektros rinkos reformą. Tuo tarpu nuo anglies smarkiai priklausoma Lenkija ES taip pat yra pagarsėjusi kaip veto šalis, nuolatos blokuojanti pasiūlymus, susijusius su energetikos sektoriaus žalinimu, ir tokiu būdu išsireikalaujanti sau atskirų išimčių bei nuolaidų.
Derybų eigą smarkiai sutrikdė jau bebaigiančios pirmininkauti ES Tarybai Švedijos paskutinę minutę pateiktas pasiūlymas dėl išimties pratęsiant subsidijų terminą anglies elektrinėms, kurios padėtų išlaikyti pakankamai energijos gamybos pajėgumų tam, kad būtų išvengta tiekimo nutrūkimų (blackouts).
Pritaikius šią išimtį apie 70 proc. elektros iš anglies pasigaminanti Lenkija galėtų pratęsti subsidijas anglies elektrinėms po 2025 metų. Pasiūlymas buvo argumentuojamas tuo, kad Lenkijos elektros gamybos stabilumo užtikrinimas yra svarbus kaimyninės Ukrainos energetikos sistemai. Po šio Švedijos pasiūlymo Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa taip pat paragino reformoje atsižvelgti į skirtingus kitų šalių energetinio saugumo parametrus.
Tačiau su minėtu Švedijos pasiūlymu nesutiko tokios valstybės narės kaip Vokietija, Austrija, Belgija ir Liuksemburgas. Jos argumentavo, kad ši nuostata pakenktų ES tikslams kovoti su klimato kaita, siekiant iki 2050 metų tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu kontinentu. Euractiv žiniomis, ši nuostata iš darbinio dokumento galiausiai buvo pašalinta, tačiau dokumento tekstas dar nėra galutinis ir gali būti bet kada peržiūrėtas.
Dvipusiai sandoriai
Pagal Komisijos pasiūlymą, siekiant užtikrinti stabilias elektros energijos gamintojų pajamas, viešoji parama naujoms investicijoms į vėjo, saulės, geoterminę, hidro ir branduolinę energetiką turėtų būti grindžiama sutartimis dėl kainos skirtumo arba kitaip – vadinamaisiais dvipusiais sandoriais (contracts for difference).
Pagal šią schemą valstybių narių vyriausybės ir elektros gamintojai turėtų sudaryti terminuotas sutartis, pagal kurias gamintojai už parduotą elektrą gautų fiksuotą kainą – jei rinkos kaina už šią fiksuotą kainą būtų mažesnė, gamintojai gautų priemoką, kompensuojančią jų patirtus nuostolius, o jei rinkos kaina viršytų fiksuotą kainą, gamintojai savo viršpelnius turėtų nukreipti valstybių narių vyriausybėms, kurios savo ruožtu juos turėtų panaudoti elektros vartotojams remti.
Vis dėlto, valstybės narės nesutaria, kurioms elektrinėms – naujai pastatytoms ar jau veikiančioms – ši paramos schema turėtų būti taikoma. Vokietijos vicekanclerio ir ekonomikos ministro Roberto Habecko teigimu, jei dvipusiai sandoriai būtų taikomi jau veikiančioms elektrinėms, Europoje būtų iškraipytos konkurencijos sąlygos, o didelė dalis elektros rinkos taptų nelanksti. Panašios pozicijos laikosi ir Nyderlandai.
Austrijos energetikos ministrė Leonore Gewessler teigia, kad dvipusių sandorių taikymas esamoms elektrinėms daugiausia būtų naudingas daug energijos gamybos pajėgumų turinčioms valstybėms narėms, ypač Prancūzijai. Anot jos, tokia priemonė neatitiktų valstybės pagalbos taisyklių, iškreiptų konkurenciją ES ir iš esmės būtų palanki elektros milžinei EDF, eksploatuojančiai Prancūzijos branduolinius reaktorius.
Tuo tarpu Liuksemburgo energetikos ministras Claude’as Turmesas dėl dvipusių sandorių pasisakė dar radikaliau, pareiškęs, kad jų taikymas sukeltų didžiulį ES energijos vidaus rinkos iškraipymą, ypač kalbant apie atomines elektrines, kurių pradinės investicijos didžiąja dalimi jau atsipirko, ir kad dvipusių sandorių mechanizmo pasiūlymas buvo politinė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen dovana Prancūzijos prezidento Emmanueliui Macronui.
Didžiųjų valstybių nesutarimai
Vokietijos ir Prancūzijos požiūrių skirtumus pastaruoju metu galima stebėti plačiame europinės politikos klausimų spektre – nuo pramonės iki gynybos. Ne išimtis šiuo atveju ir energetika – šių didžiųjų ES valstybių nuomonės kardinaliai skiriasi dėl požiūrio į atominę energetiką
Didžiąja dalimi atomine energetika besiremianti Prancūzija siekia, kad dvipusiai sandoriai būtų taikomi šalyje jau veikiantiems 56 branduoliniams reaktoriams, o Vokietija tam kategoriškai prieštarauja. Kitaip tariant, ji pasisako už dvipusių sandorių taikymą jau veikiančioms elektrinėms, išskyrus atomines. Galima drąsiai teigti, kad Vokietija į atominę energetiką apskritai žvelgia skeptiškai – šių metų pavasarį šalis uždarė paskutinius branduolinius reaktorius
Tuo tarpu Prancūzija, branduolinėse elektrinėse pasigaminanti apie 70 proc. elektros, siekia prailginti kai kurių iš jų eksploatavimo trukmę bent iki 50 metų, be to, dar numato statyti ir naujus reaktorius. Šalies pereinamojo laikotarpio energetikos ministrės Agnes Pannier-Runacher teigimu, atominė energija sudaro reikšmingą dalį (apie 25 proc.) Europoje pagaminamos elektros, taigi, jei reaktorių eksploatavimo trukmė nebūtų pratęsta, tai turėtų neigiamų pasekmių žemyno energetiniam saugumui ir klimato tikslams.
Prancūzija yra aktyviausia atominės energetikos rėmėja ES, nuolat pabrėžianti jos indėlį į kovą su klimato kaita ir reikalaujanti šiai energetikos rūšiai suteikti išskirtinį statusą šalia atsinaujinančių energijos išteklių.
Tam kategoriškai prieštarauja Vokietija, Austrija ir kitos šalys – jau kuris laikas dėl atominės energetikos statuso ES tęsiasi aršūs ginčai, vienoms valstybėms narėms „ideologiškai“ teikiant pirmenybę atsinaujinantiems ištekliams, o kitoms tiesiog baiminantis, kad subsidijos Prancūzijos atominės energetikos sektoriui iškraipys rinką ir suteiks šaliai konkurencinį pranašumą.
Vien dėl šių prieštaravimų akivaizdu, kad susitarti dėl europinės elektros rinkos reformos valstybėms narėms prireiks daugiau laiko. Derybos toliau vyks ambasadorių lygiu, o priėmus bendrą poziciją, toliau bus deramasi su Europos Parlamentu.
Reformą tikimasi patvirtinti iki kitais metais įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.