Šiandien, kovo 10 dieną, Europos Sąjungos institucijų atstovai pasirašys bendrą deklaraciją dėl Europos ateities konferencijos (Conference on the Future of Europe), kuria bus siekiama įtraukti europiečius į plataus masto diskusijas apie Europos ateitį, taip pat atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemiją bei jos sukeltas pasekmes.
Konferencijos iniciatoriai siekia, kad sprendžiant vadinamąją demokratijos deficito problemą ES jos piliečiams būtų suteiktas stipresnis balsas, o svarstant ES kompetencijos klausimus būtų atsižvelgta į pačių piliečių nuomones ir preferencijas. Oficialus konferencijos atidarymo renginys preliminariai numatomas šių metų gegužės 9-ąją — Europos dieną. Išvadas numatoma pateikti 2022 metų pavasarį.
Demokratijos deficitas
Kaip jau rašė Europos žinios, viena vertus, ES veikiantis daugiapakopis sprendimų priėmimo procesas, kuriame vienokia ar kitokia forma dalyvauja net kelios europinės institucijos (o tam tikra apimtimi ir patys piliečiai), iš tiesų užtikrina didesnį politinio proceso skaidrumą.
Nors teisėkūros procesas tokiu atveju yra gana lėtas ir griozdiškas, jis nepalieka erdvės tokioms situacijoms, kai sprendimai priimami vykdomosios valdžios dekretais ar buldozeriu stumiant teisės aktus per palankius parlamento sprendimus, kaip tai neretai atsitinka formuojant įvairių sričių valstybių narių nacionalines politikas [Moravcsik, A. Is There a ‘Democratic Deficit’ in World Politics? A Framework for Analysis, Government and Opposition, 2004, 39(2). p. 336–363].
Kita vertus, nepaisant viršvalstybinės ES prigimties (nors iš tiesų, vertinant visiškai tiksliai, tai yra unikalus, vienintelis ir nepakartojamas sui generis prigimties politinis darinys, kuris negali būti suvokiamas nei kaip viršvalstybinės formos federacija, nei kaip tarpvyriausybinė organizacija), europinio lygmens sprendimus iš esmės priima ir svarbiausią vaidmenį ES apskritai atlieka pačios valstybės narės.
Tačiau jos (ar tiksliau jų atstovai europinėse institucijose) dėl šių sprendimų su ES piliečiais tariasi pernelyg retai, piliečiai negali rinkti į europines institucijas (išskyrus Europos Parlamentą) deleguojamų atstovų, jų galimybės pareikšti savo nuomonę vienais ar kitais klausimais yra, švelniai tariant, pakankamai ribotos.
Kas, kaip, kada?
Europos ateities konferencijos klausimų spektras iš tiesų labai platus. Visų pirma jis greičiausiai apims kovos su pandemija ir jos padariniais klausimus.
Tačiau konferencijoje bus diskutuojama ir apie kitas aktualias problemas, tokias kaip kova su klimato kaita, aplinkosaugos iššūkiai ir Naujojo žaliojo kurso įgyvendinimas, taip pat bus aptarti ekonomikos, socialinio teisingumo, lygybės ir kartų solidarumo klausimai, skaitmeninė transformacija, europinės vertybės ir teisės principai, saugumas, migracijos iššūkiai, ES vaidmuo pasaulyje, vadinamosios europinės minkštosios galios plėtra ir kita.
Nemažą dėmesį planuojama skirti ir patiems ES veikimo principams. Tad bus keliami klausimai, kaip būtų galima gerinti europinių institucijų darbą priartinant jas prie piliečių, didinant jų skaidrumą, tiksliau išskiriant bei įgyvendinant politikos prioritetus. Jungtinėje europinių institucijų deklaracijoje taip pat skelbiama, kad piliečiams bus sudaryta galimybė kelti ir kitus jiems rūpimus klausimus [1.].
Visa tai turėtų suteikti patiems europiečiams daugiau galios formuojant europinę politiką. Be to, svarbu paminėti, kad Europos ateities konferencija — nėra vienkartinis renginys, o greičiau renginių ciklas ar tam tikras diskusijų procesas, apimsiantis visą virtinę renginių visoje ES visais (regioniniu, tarpvalstybiniu ar nacionaliniu) lygmenimis.
Teoriškai tai galėtų būti tiek diskusijos virtualiose platformose, tiek fiziniai renginiai. Kaip teigiama jungtinėje deklaracijoje, fizinis dalyvavimas ir bendravimas akis į akį turėtų būti labai svarbus konferencijos akcentas [2.], tačiau panašu, kad šiuos planus gali smarkiai pakoreguoti COVID-19 pandemija, todėl visai gali būti, kad diskutuoti dėl ES ateities daugiausia gali tekti internete.
Pandemija ir du ES ateities keliai
Dėl COVID-19 pandemijos, tai ji ne tik gali apspręsti būdą, kaip vyks Europos ateities konferencija, bet ir pačios ES ateitį.
Kaip teigia europinės politikos ekspertas seras Michaelas Leigh, po pandemijos sukeltos krizės ES gali pasukti dviem — integracijos arba dezintegracijos — keliais.
Anot jo, dezintegracijos scenarijus gali būti pagrįstas situacija, kuri susiklostė pačioje pandemijos pradžioje (ir iš dalies šiuo metu), kai valstybės narės į iškilusius iššūkius reagavo padrikai ir nekoordinuotai, kiekviena jų nusistatydama atskirą veikimo strategiją [3.] (jei taip iš viso vadinti galima tuos chaotiškus veiksmus, kuriuos stebėjome pandemijos pradžioje).
Visa tai savo ruožtu aiškiai pademonstravo galimus pavojus vadinamiesiems ES ramsčiams: Šengeno erdvei (uždarant sienas), valstybės pagalbos taisyklėms, skirtoms sąžiningai konkurencijai užtikrinti, ir Stabilumo ir augimo paktui (Stability and Growth Pact), kuris numato pagrindines makroekonomines taisykles eurozonos narėms [4.].
Tuo tarpu pirmojo — integracijos — scenarijaus tendencijas galima stebėti šiuo metu, kai europinių institucijų atsakas į pandemiją tiek sveikatos, tiek ir ekonomikos gaivinimo srityse sustiprino europiečių pasitikėjimą ir pagerino jų įvaizdį [5.]. Tai rodo, kad net ir pačios didžiausios krizės gali lemti žingsnius į priekį, kurie kitu atveju būtų neįsivaizduojami [6.].
Bent jau šio teksto autorei norėtųsi tikėti, kad ateityje nekoordinuotų valstybių narių veiksmų, bendro nesusikalbėjimo ir chaoso bus gerokai mažiau, taigi ES žengs krizės įveikimo, bendradarbiavimo ir gilesnės integracijos keliu.
Vis dėlto seras Michaelas Leigh tokios išvados daryti neskuba — vietoje to jis daro gana paradoksalią (tačiau įtikinamą) išvadą, jog europinė integracija ir dezintegracija gali vykti tuo pačiu metu, o tai patvirtina paminėti pandemijos valdymo ES pavyzdžiai [7.].
Kuris scenarijus ateityje taps dominuojančiu kol kas pasakyti sunku, bet galbūt atsakymas į šį klausimą taps aiškesnis Europos ateities konferencijos metu?
Demokratijos šventė?
Vakar, kovo 9 dieną, Europos Parlamentas ir Europos Komisija paskelbė apklausos apie Europos ateitį, kurią praėjusių metų spalio 22 – lapkričio 20 dienomis 27-iose ES valstybėse narėse atliko Eurobarometras, duomenis.
Apklausos rezultatai parodė, kad net 92 proc. europiečių visose valstybėse narėse pageidautų, kad, priimant sprendimus Europos ateities klausimais, būtų daugiau atsižvelgiama į jų nuomonę [8.]. Be to, apklausa parodė, jog trys ketvirtadaliai europiečių taip pat mano, kad Europos ateities konferencija turės pozityvų poveikį demokratijos procesams ES [9.].
Europiečių nuomone, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisės viršenybei (32 proc.) bei Europos ekonominė, pramoninė ir prekybos galia (30 proc.) yra kertinės ES vertybės [11.].
Tuo tarpu dėl grėsmių, tai pagrindiniu iššūkiu, turinčiu įtakos ES ateičiai, laikoma klimato kaita (45 proc. europiečių ją pasirinko kaip pagrindinį iššūkį), o antrą ir trečią vietas grėsmių sąraše europiečiai skyrė terorizmui (38 proc.) ir su sveikata susijusiems iššūkiams (37 proc.) [12.].
Kaip jau minėta, apie visus šiuos ir dar daugybę kitų klausimų su ES piliečiais numatoma diskutuoti Europos ateities konferencijos metu.
Iš esmės konferencijos idėja yra labai graži, nes bent jau teoriškai ji suteikia balsą kiekvienam europiečiui. Tai sudaro galimybę kiekvienam ES piliečiui pasidalinti savo džiaugsmais ir/ar vargais bei išreikšti nuomonę, kaip būtų galima pagerinti aukščiau minėtų problemų sprendimą ir apskritai visos ES funkcionavimą.
Visgi, kaip jau buvo rašyta Europos žiniose, anksčiau Europos Sąjungos Taryba savo pozicijoje aiškiai išdėstė, jog konferencijos metu inicijuotos reformos neturėtų būti europinių sutarčių keitimo objektais, t. y. reformos turėtų būti patvirtintos kitomis formomis bei mechanizmais nei europinių sutarčių keitimas.
Apie sutarčių keitimą neužsimenama ir jungtinėje deklaracijoje. Tai savo ruožtu kelia daugybę klausimų ir suteikia erdvės (galbūt šiek tiek skeptiškesniems) apmąstymams apie valstybių narių nenorą būsimas reformas įtvirtinti teisiškai įpareigojančiuose ir apskritai stipriausią teisine galia pasižyminčiuose strateginiuose ES dokumentuose.