Ketvirtadienį Europos Parlamente vyko trys balsavimai – visi susiję su itin svarbiais klausimais, kaip gelbėti ekonomiką gyvenimus keičiančios koronaviruso epidemijos metu. Pirmasis iš minėtų balsavimų prasidėjo 11 val. Lietuvos laiku, ir nedelsiant buvo nuspręsta, jog visi svarstomi klausimai turi būti priimami skubos tvarka — per vieną dieną.

18 val. 30 min. buvo priimtos pataisos, o per galutinį balsavimą, įvykusį 21 val., parlamentarai labai vieningai palaikė visas sveikos sistemos ir ekonomikos paramos iniciatyvas.

Pirmą kartą Europos Parlamentas balsavo rašytinio proceso forma, tad kiekviena iš trijų balsavimo sesijų užtruko net po valandą, priešingai nei įprasta, kai tam užtenka kelių ar ilgiausiai keliolikos minučių.

Na, o dabar apie kiekvieno svarstomų ir priimamų klausimų turinį iš eilės.

Atšaukta 80 proc. skraidymo laikų taisyklė

Gal jau girdėjote, kad dabar, kai oro pervežimai vienas po kito užsidaro ir nyksta, o praskrendantį lėktuvą išgirsti itin retai, kaip mano vaikystės metais, kai jam skrendant pakeldavome akis į dangų, daug lėktuvų vis dar skraido be keleivių ir degina tūkstančius litrų degalų. Kodėl?

Atsakymas paprastas — „skrydžiai-vaiduokliai“ vykdomi dėl Europoje galiojančio Reglamento (EEB) Nr. 95/93 (Regulation (EEC) No 95/93), kuris nustato, kaip ES oro uostuose atskiriems vežėjams paskirstomi gauti laiko tarpsniai (slot). Remiantis minėtos direktyvos 10 straipsniu, kuris nustato „naudokis arba prarasi“ taisyklę, oro vežėjai privalo pasinaudoti mažiausia 80 proc. jiems skirtų laiko tarpsnių per tam tikrą vasaros ar žiemos laikotarpį, kad galėtų užsitikrinti tokią pat laiko tarpsnių apimtį kitų metų atitinkamu laikotarpiu.

Reguliavimas priimtas jau seniai, ir atsirado dėl poreikio kuo efektyviau išnaudoti ribotas oro uostų galimybes priimti ir išleisti lėktuvus, tad apibrėžia taisykles, kaip oro uostai nustato konkrečius laiko tarpsnius oro linijoms ir jų reisams. Juolab, kaip žinia, kad geriausi laiko tarpsniai yra ir patys brangiausi laiko tarpsniai.

Vadinamoji 80 proc. taisyklė buvo logiška anksčiau, kai visi kovojo dėl papildomų galimybių skraidyti, bet koronaviruso krizės metu ji tapo tiesiog absurdiška.

Būtent todėl prieš kelias dienas Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad jos vadovaujama Europos Sąjungos vykdomoji institucija nutarė laikinai sustabdyti „lėktuvų- vaiduoklių“ skraidymą — tokia „laikina priemonė padės oro pervežimų pramonei ir aplinkai, ir bus ypatingai naudinga mažesnėms kompanijoms“.

Vakar 686 europarlamentarams palaikius šią Komisijos iniciatyvą (iš 688 balsavusiųjų susilaikė 2 nariai), sprendimas buvo priimtas. Nustatyta, jog oro linijos, net ir nepasinaudojusios joms skirtu laiko tarpsniu, išlaikytų juos ateinančiu laikotarpiu. Ši išimtis galiotų aštuonis mėnesius nuo 2020 m. kovo iki 2020 m. lapkričio 24 dienos.

ES valstybėms narėms suformuotas 37 mlrd. eurų investicijų paketas

Koronavirusas labai paveikė valstybes nares, ypač jų sveikatos apsaugos sistemas, tad ketvirtadienį Europos Parlamentas 683 balsais prieš vieną (dar 4 parlamentarai susilaikė) priėmė „Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą“ (AKGII) (Corinavirus Response Investment Initiative, (CRII).

Kokia jos esmė?

Numatoma, jog bendrai ES koronoviruso sukeltoms institucinei, ekonominei ir socialinei krizėms skirs 37 mlrd. eurų, kurie bus sukaupti iš Europos struktūrinių ir investicijų fondo lėšų.

Europos Parlamentui palaiminus Komisijos siūlymą, valstybės narės šiais metais kovai su koronavirusu galės pasinaudoti Europos regionų plėtros, Socialinio, Sanglaudos bei Jūrų ir žvejybos fondų maždaug 8 mlrd. eurų nepanaudotų išankstinio finansavimo lėšų. Tai joms sutteiks galimybę pritraukti investicijų kovai su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Minėta suma, kaip prognozuojama, galiausiai visoje ES leis pritraukti maždaug 29 mlrd. eurų struktūriniam finasavimui.

Minėtos lėšos padės smulkiam ir vidutiniam verslui, juolab kad lengvinamos finansavimo sąlygos. Būtina paminėti ir tai, kad Europos regionų plėtros fondo lėšos laikinai bus pirmenybine tvarka skiriamos toms mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dirba mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, susijusių su sveikatos apsaugos priemonių gamyba, srityje.

Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, iš minėtų 37 mlrd. eurų, sukupautų per AKGI iniciatyvą jai numatyta skirti 219 mln. eurų. Papildomai Europos Komisija kovą ir balandžio pradžioje Lietuvai yra numačiusi pervesti dar 189,3 mln. eurų iš 2020 metams skiriamų finansavimo lėšų.

Nuo 2020 metų vasario pirmos dienos taip pat leidžiama kovai su koronavirusu naudoti Struktūrinių fondų lėšas, o Socialinio fondo lėšos gali būti skiriamos trumpalaikiams darbo kontraktams dengti bei finansuoti paslaugoms, kurias bendruomenės teikia senyvo amžiaus ar sergantiems asmenims.

Negana to, Regionų plėtros fondų lėšomis galės būti finansuojamas mažų ir vidutinių įmonių kapitalas, o tai joms suteikia galimybę atlaikyti trumpalaikį finansavimo šoką.

Europos Solidarumo fondo lėšos — sveikatos apsaugai

Europos Parlamentas ketvirtadienį 671 balsu prie tris (14 susilaikė) taip pat nutarė, jog krizės krečiamam Europos valstybių sveikatos apsaugos sektoriui supaprastinta tvarka bus skiriamos ir papildomos lėšos iš Europos solidarumo fondo.

Nutarta, jog Solidarumo fondo apimtis išaugs, nes nuo šiol jis dengs ir tam tikras sveikatos apsaugos sistemų reikmes.

Įtraukus medicinos pagalbą bei infekcinių ligų plitimo stabdymą, taip pat išplėstas paslaugų, kurios gali būti finansuojamos minėto fondo lėšomis, sąrašas, o išankstinių mokėjimų lygis auga 25 proc. neviršijant 100 mln. eurų ribos.