Per pastarąsias dvi savaites įtampa tarp JAV ir KLR, brendusi jau kelerius metus, įgavo naują pagreitį. Vis dažniau kalbama apie naują šaltąjį karą. Kokie buvo pirmojo šaltojo karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos požymiai? Pirma, jokio ekonominio bendradarbiavimo. Antra, kariniai konfliktai trečiųjų šalių teritorijose. Kitaip tariant, karas buvo šaltas namuose, bet ganėtinai karštas į didžiųjų galybių interesų sferas patekusiose šalyse. Naujasis šaltas karas bus kitoks. Karinių susirėmimų kol kas nėra, nors įtampos Pietų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje yra potencialios konflikto zonos. JAV sveikinimus Taivano prezidentei Tsai Ing-wen Kinija pavadino pavojingu ir klaidingu veiksmu. „Kinija ragina JAV nedelsiant ištaisyti savo klaidas, — sakoma šalies Užsienio reikalų ministerijos pranešime. — Kinijos pusė imsis reikiamų atsakomųjų priemonių, kad reaguotų į minėtus klaidingus JAV veiksmus. JAV turės prisiimti iš to kylančias pasekmes.“
KLR krašto apsaugos ministerija pareiškė, kad kariškiai „imsis visų būtinų priemonių Kinijos suverenitetui apsaugoti“. Tuo tarpu JAV valstybės departamentas paskelbė patvirtinąs sunkiasvorių torpedų, jų atsarginių dalių ir bandymų įrangos pardavimą, kuris „padės pagerinti [Taivano] saugumą ir padės palaikyti politinį stabilumą, karinę pusiausvyrą ir ekonominę pažangą regione.“
Baltieji Rūmai: bendradarbiavimas su Kinija nuvylė
Ekonominio bendradarbiavimo tarp JAV ir Kinijos mastai milžiniški, prekių ir kapitalo apyvartos skaičiuojamos trilijonais dolerių. Bet koks radikalus santykių nutraukimas būtų katastrofiškas visiems. Tačiau kryptis aiški – kiek įmanoma mažinti ryšius.
Gegužės 20 dieną Baltieji rūmai paskelbė pranešimą, kuriame sakoma: „Jungtinių Valstijų politika [nuo 1979]KLR atžvilgiu rėmėsi viltimi, kad gilėjantis bendradarbiavimas paskatins esminį KLR ekonominį ir politinį atsivėrimą ir leis jai iškilti kaip konstruktyviai ir atsakingai globalaus pasaulio valstybei su atviresne visuomene. Praėjus daugiau nei 40 metų tapo aišku, jog taip mąstant buvo neįvertinta KKP (Kinijos komunistų partijos) valia suvaržyti Kinijos ekonomines ir politines reformas. <…> KKP pasirinko išnaudoti laisvą ir atvirą taisyklėmis grįstą santvarką ir mėginti performuoti tarptautinę tvarką savo naudai. <…> KKP, kad išgautų kitų šalių pritarimą, vis dažniau pasitelkia ekonominę, politinę ir karinę galią, taip pažeisdama gyvybinius Amerikos interesus ir atskirų valstybių arba individualių asmenų suverenumą bei orumą.“ Toliau dokumente santykis su KLR apibrėžiamas kaip konkurencinis ir išvardijami JAV tikslai: „pirma, didinti mūsų institucijų, sąjungų ir partnerysčių atsparumą, kad galima būtų įveikti KLR keliamus iššūkius; antra, priversti Pekiną nutraukti arba susilpninti veiksmus žalingus gyvybiniams Jungtinių Valstijų ir mūsų sąjungininkų bei partnerių interesams.“
Tiekimo grandinių traukymas
Siekdamos šių tikslų JAV veikia keliais frontais. Vidaus rinkoje griežtinamos taisyklės įmonėms, norinčioms dalyvauti JAV akcijų biržose. Neseniai Senatas priėmė įstatymą, reikalaujantį, kad įmonės būtų tikrinamos JAV akcinių bendrovių apskaitos priežiūros tarnybos ir atskleistų, ar jų akcijas kontroliuoja užsienio vyriausybės. Nors taisyklės skirtos visoms įmonėms, jos sugriežtintos dėl Kinijos. Donaldo Trumpo administracija taip pat užblokavo lustų tiekimą „Huawei“ ir ėmėsi veiksmų, kad nepatikimi IT tiekėjai neturėtų priėjimo prie duomenų srautų, t. y. kad naudojama įranga niekaip nebūtų susijusi su Kinijos įmonėmis.
Prezidentas D.Trumpas atvirai pripažįsta, kad sieks kiek įmanoma sumažinti Amerikos priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kuriose dalyvauja Kinija. Visai neseniai jis pasirašė potvarkį, draudžiantį tiekti Amerikos elektros tinklams komponentus, pagamintus Rusijoje ir Kinijoje. Taip pat planuoja pasirašyti potvarkį, įpareigojantį pirkti amerikiečių gamybos medicinos įrangą.
Valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo pranešė, kad JAV „dirba su draugais Australijoje, Indijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Korėjos Respublikoje ir Vietname“ dėl naujų pasaulinių tiekimo grandinių. Tai reiškia, kad Amerika nutarė atgaivinti partnerystes Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Taip pat suaktyvino ekonominę politiką Lotynų Amerikoje, kur Kinijos įtaka per pastaruosius metus yra išaugusi. Siekdamas sukurti naują „patikimų partnerių“ sąjungą ir „ekonominės gerovės tinklą“, D. Trumpas imasi jam nebūdingo daugiašalio veikimo.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione jėgų persiskirstymas
Kuo labiau didėja Kinijos ambicijos, tuo radikaliau reaguoja Vašingtonas. Kuo radikaliau reaguoja Vašingtonas, tuo gynybiškiau elgiasi Kinija. Situacijos eskalavimas verčia visas šalis permąstyti savo pozicijas. Viena iš didžiausių staigmenų buvo Naujosios Zelandijos palaikymas. Nors ši valstybė priklauso „Penkių akių“ žvalgybos sąjungai, iki šiol jos veikimas niekada nebuvo atvirai nukreiptas prieš KLR. Dabar ji ne tik pritaria JAV planams, bet ir išsakė palaikymą Taivano narystei PSO. Pastaruoju metu nemažai Naujosios Zelandijos įmonių perkelia gamybą iš Kinijos į kitas Pietryčių Azijos šalis. Be to, vyriausybė iškėlė reikalavimus didinti vietinę gamybą produkcijos, kuri traktuojama kaip svarbi nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui medicinos įranga ir farmacijos produktai.
Įtampa tarp Australijos ir KLR jau ne naujiena. Kai KLR padidino tarifus iš Australijos eksportuojamiems miežiams iki 80,5 procentų, australai nutarė į tai niekuo neatsakyti. Jų manymu, jeigu tai kinų kerštas už reikalavimus atlikti tyrimą dėl COVID-19 kilmės, tai tiesiog juokinga. Juk šį reikalavimą pasirašė daugiau kaip šimtas valstybių. Australijos žemės ūkio ministras Davidas Littleproudas apgailestavo dėl tokių Kinijos veiksmų ir sakė, kad kinams dabar teks arba brangiau mokėti už alų arba gerti prastesnės kokybės vietinės gamybos gėrimą. Vyriausybės pranešime sakoma, kad Australija orientuosis į kitus partnerius, ypač Indoneziją, į kurią gali grūdus eksportuoti be tarifų.
Indija gręžiasi į JAV
Australija ir Naujoji Zelandija geografiškai yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, tačiau priklauso Vakarų politinės kultūros tradicijai. Azijos kraštai reaguoja kiek kitaip. Kaimynystė su Kinija ir priklausomybė nuo prekybos su ja verčia atsargiau vertinti D. Trumpo pasiūlymus. Antai Pietų Korėjos vyriausybė pranešė, kad kol kas neturi jokių galutinių išvadų, nes amerikiečių iniciatyva esanti dar tik planavimo stadijoje, tai tik viena iš idėjų, kaip tvarkyti pasaulinę ekonomiką.
Iš visų Azijos kraštų ryškiai išsiskyrė Indija. Juk jai būtina rasti atsvarą augančiai Kinijos galiai regione. Pasak senos kiniškos patarlės, viename kalne negali sugyventi du tigrai. Be to, šios dvi valstybės turi neišspręstų ginčų dėl sienų: vis dar nesutarta dėl maždaug pusketvirto tūkstančio kilometrų pasienio. Šių metų gegužės pradžioje tarp abiejų valstybių pasienio karinių padalinių netgi įvyko keli susirėmimai. Indija ėmė griežčiau smerkti KLR veiksmus Pietų Kinijos jūroje. Gegužės 21 dieną Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai A. Srivastava teigė: „Pietų Kinijos jūra yra pasaulinės bendrijos nuosavybė, o Indija tebėra suinteresuota taika ir stabilumu regione. Mes tvirtai laikomės navigacijos ir skrydžių laisvės bei netrukdomos teisėtos komercijos šiais tarptautiniais vandens keliais.“ Augant įtampoms Indija atvirai ir ryžtingai renkasi JAV pusę.
Nauja prieštaravimo kibirkštis – Honkongas
Pastarųjų dienų įvykiai Honkonge dar labiau užaštrino priešiškumą. Daugelis demokratinių valstybių išsakė „didelį susirūpinimą“ dėl naujojo saugumo įstatymo. Baltieji rūmai pagrasino, kad bus atšaukos visos prekybos privilegijos, kuriomis miestas naudojosi iki šiol. Nerimstant protestams ir Pekinui vis labiau spaudžiant nemažai užsienio investitorių jau pasitraukė. Įvedus naująsias saugumo priemones, Honkongas tiesiog nebegalės būti patikimu tarptautiniu finansų centru.
Tačiau mažai tikėtina, kad KKP atsižvelgs į pasaulio kvietimą laikytis Kinijos ir Britanijos sutarties, garantuojančios Honkongui didelę autonomiją mažiausiai iki 2047 metų. KLR premjeras Li Keqiangas pareiškė, kad Pekinas „padės bejėgiam“ Honkongo miestui užtikrinti nacionalinį saugumą visomis priemonėmis ir rems jo vadovybės pastangas „stabdyti smurtą ir sugrąžinti tvarką“. Naujasis įstatymas panašus į Honkongo Pagrindinio Įstatymo 23 straipsnį, dar 2003 metais iššaukusį masinių protestų bangą.
Ką darys Europos Sąjunga – klausimas atviras
Honkongas Vakarų šalims svarbus tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Bet kaip bus reaguojama, jeigu Kinija drastiškai susidoros su šiuo miestu, sunku numatyti. Europiečiai visada buvo linkę rinktis nuosaikią poziciją ir rasti būdą bendradarbiauti ir su Amerika, ir su Azija. Tačiau įvykių eiga gali priversti daryti sunkius pasirinkimus.
Gegužės 22 dieną ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis išplatino pranešimą, ragindamas KLR gerbti Honkongo autonomiją. Pasak jo, ES suinteresuota, kad būtų išsaugotas Honkongo stabilumas ir gerovė, tad ES ketinanti atidžiai stebėti įvykių raidą. Kitas klausimas, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi, kai „susirūpinimo pareiškimai“ nepaskatins Pekino keisti savo sprendimų. ES pozicija, be abejo, pirmiausia priklausys nuo šalių narių pozicijų. Deja, šiame fronte sunku tikėtis vienybės.