Plenarinių sesijų savaitės, kai balsuojame už paruoštus, atitinkamuose komitetuose ir politinėse grupėse aptartus dokumentus, paprastai įtemptos. Ne išimtis ir pastaroji.
Šią savaitę galima išskirti du sprendimus. Vienas užbaigia istorinę Europos Sąjungos dramą, kitas tuo tarpu bando įnešti nors šiek tiek tvarkos į pandemijos pagimdytą kelionių chaosą.
Trečioji šalis neturės tokių pačių privilegijų
Antradienį Europos Parlamentas svaria balsų dauguma (už pasisakė net 660 europarlamentarų, ir tik 5 buvo prieš) patvirtino prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Jungtine Karalyste. Tai dokumentas, kuris apibrėžia Sąjungos ir Britanijos santykius po Brexito ir bando riboti bei švelninti neigiamus Jungtinės Karalystės išstojimo padarinius. Susitarimas įsigalios paskutinę balandžio dieną, po to, kai jį galutinai patvirtins Europos Vadovų Taryba.
Patvirtinę susitarimą, europarlamentarai 578 balsais už dar priėmė ir specialią Rezoliuciją, kurioje įvertinama dabar susiklosčiusi padėtis bei kalbama apie Sąjungos lūkesčius dėl tolimesnių santykių.
Nors patį Brexitą Europos Parlamentas ir laiko istorine klaida, vis dėlto įvairioms politinėms grupėms atstovaujantys europarlamentarai iš esmės palankiai įvertino pasiektą susitarimą bei laisvosios prekybos sąlygas. Pritarta santykių žuvininkystės, energetikos, vartotojų apsaugos ir oro transporto srityse nuostatoms, o jame numatytos sąžiningos konkurencijos garantijos yra vertinamos kaip geras pavyzdys būsimiems laisvosios prekybos susitarimams.
Vis dėlto ES asamblėja pažymėjo, jog jokia trečioji šalis negali turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip Europos Sąjungos valstybė, o tai savo ruožtu reiškia, kad santykiai jau nebebus tokie, kokie buvo, ir pirmasis signalas — jau dabar mokami importo mokesčiai.
Lietuvai didesnis mokestis
Kokios neigiamos išstojimo pasekmės ypatingai pabrėžiamos? Labai gaila, kad Jungtinė Karalystė nesutiko susitarti dėl bendradarbiavimo užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityse. Ji nusprendė nebedalyvauti ir studentų mainų programoje „Erasmus+“.
Galima tik apgailestauti ir dėl to, kad Lietuvos, kaip ir Bulgarijos, Estijos, Rumunijos bei Slovėnijos, piliečiams Britanija nustatė didesnį darbo vizos mokestį negu likusių 22 Europos Sąjungos valstybių piliečiams.
Taip netiesiogiai dar kartą buvo patvirtina, jog būtent į šias etnines grupės per Brexito referendumą, o matyt ir po galutinio pasitraukimo iš Sąjungos, dalis Britanijos piliečių žvelgia kaip į keliančias didesnį socialinio dempingo pavojų.
Vis dėlto didžiausia įtampa, kaip ir buvo galima tikėtis, kyla mąstant apie taikos išsaugojimą Airijos saloje. Būtent todėl parlamentas pasmerkė vienašališkus Karalystės veiksmus, kurie pažeidžia sutarimo dėl išstojimo sąlygas, ir dar kartą pakartojo, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė privalo įgyvendinti susitarimų, kuriuos pati pasirašė, sąlygas, įskaitant Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos nuostatas.
Abejonės dėl pažadų
Ko laukti ateityje? Šalia sutarime užprogramuotų gerų prekybos santykių, tikrai teks nemažai laiko skirti tam, kad būtų įmanoma efektyviai bendradarbiauti užsienio politikos bei švietimo klausimais.
Manau, kad verta paminėti ir tam tikrą kai kurių Europos Parlamento narių atsargumą vertinant, kiek galima pasitikėti Junginės Karalystės pažadais sąžiningai įgyvendinti susitarimus.
Kaip pasakė vienas mano politinės grupės narys iš Liuksemburgo, dabar privalome galvoti, kaip apsidrausti nuo tolesnių vienašališkų nukrypimų nuo sutarties sąlygų, tad ir kvietimas išlikti budriems parlamento salėje nebuvo labai netikėtas.
Bendrai imant, ši sutartis žymi Jungtinės Karalystės pastangų sukurti atskirus susitarimus su valstybėmis narėmis nesėkmę. Europos Sąjungos garbei visos valstybės veikė kaip vieningas blokas.
Aistros dėl teisės keliauti
Antrasis daugiau ginčų kėlęs šios savaitės sprendimas buvo iš nesibaigiančios pandemijos ir jos padarinių suvaldymo serijos.
Ketvirtadienį Europos Parlamentas pareiškė savo poziciją dėl Europos Sąjungos kelionių pažymėjimo, kuriuo siekiama garantuoti gyventojų teisę pandemijos metu laisvai keliauti Europoje.
Svarstant klausimą debatai buvo tikrai aistringi, o parlamento salėje skambėjo įvairiausi dažnai savo turiniu priešingi pareiškimai. Vis dėlto galutinis rezultatas buvo toks, kokio ir vertėjo tikėtis.
Už sveikatos pažymėjimą ES piliečiams balsavo 540 europarlamentarų, prieš pasisakė 119. Panašaus palaikymo sulaukė ir rezoliucija dėl tokio pažymėjimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie gyvena Europos Sąjungoje.
Įtampos dėl pavadinimo
Kas toliau? Europos Parlamento rezoliucija nėra galutinis dokumentas. Dabar dėl visų joje minimų dalykų prasidės parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybų procesas. Jos turėtų būti išskirtinai sparčios, kad jau vasaros pradžioje būtų pasiektas sutarimas.
Įtampos kilo dėl įvairiausių dokumento nuostatų, net dėl jo pavadinimo. Nors anksčiau tokį keliones palengvinantį dokumentą siūlyta vadinti „skaitmeniniu žaliuoju pažymėjimu“, dabar pavadinimas keičiamas į „ES COVID-19 pažymėjimą“.
Vis dėlto, matyt, svarbiau ne pavadinimas, o turinys. Taigi, ką jo savininkui garantuotų toks dokumentas? Jis rodytų, kad asmuo persirgo COVID-19, pasiskiepijo arba turi neigiamą testo rezultatą.
Nepakeis kelionės dokumentų
Parlamentas siūlo, kad pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas — 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas — 72 val. (greitojo testo – 24 val.). Vis dėlto parlamentas nutarė, kad šis pažymėjimas negali tapti būtina laisvo judėjimo Europoje sąlyga ir tikrai negali pakeisti kelionės dokumentų. Jis taip pat tikrai nebus sertifikatu, kuris leidžia lankytis tos ar kitos šalies restoranuose ar baruose.
Po aršių diskusijų, kokias privilegijas teiktų šis dokumentas, apsispręsta, jog pažymėjimo savininkams neturėtų būti taikomi papildomi kelionių apribojimai, pavyzdžiui, karantinas, saviizoliacija ar privalomas testavimas.
Ypatingai akcentuota ir tai, kad valstybės narės privalo garantuoti visuotinį, prieinamą, savalaikį ir nemokamą testavimą, nes taip būtų išvengta neskiepytų asmenų diskriminacijos.
Tik ES registruotos vakcinos
Rezoliucijoje akcentuotos ir su vakcinų gamyba bei jų paskirstymu susijusios problemos. Parlamentas ir vėl paragino, kad vakcinos turėtų būti gaminamos dideliu mastu, teikiamos už prieinamą kainą ir paskirstomos visame pasaulyje.
Balsuojant dėl to, ar šis pažymėjimas turėtų galioti visoms, ar tik Europos Sąjungoje registruotoms vakcinoms, pasirinktas antrasis variantas.
Jeigu vakcina patvirtinta Europos vaistų agentūros, tai visos valstybės narės privalo pripažinti tokį skiepijimą, nesvarbu, kurioje Sąjungos šalyje išduotas tai liudijantis pažymėjimas.
Tiesa, valstybėms narėms palikta teisė pačioms nuspręsti, ar jos pripažins skiepijimą kitomis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintomis vakcinomis.
Nebus bendros bazės
Aptarta ir kova su galimais pažymėjimų klastojimais. Parlamentas siūlo, kad pažymėjimai ir juose esantys skaitmeniniai parašai būtų tikrinami, o šalys, kuriose lankomasi, pažymėjimuose esančios informacijos saugoti negalėtų.
Taip pat nutarta, kad nebus kuriama visos Europos Sąjungos bendra duomenų bazė, o tos institucijos, kurios gaus ir tvarkys atitinkamą gyventojų informaciją, bus viešai skelbiamos, tad bus galima pasinaudoti teise tvarkyti savo duomenis.