Europos Komisija vasario 1 dieną pristatė Žaliojo kurso pramonės planą (Green Deal Industrial Plan), kuris leistų Europos Sąjungai didinti globalioje arenoje savo konkurencingumą žaliųjų technologijų srityje.
Šiuo ambicingu planu numatoma sukurti palankesnę aplinką viso bloko pramonės pajėgumų plėtrai, naudojant technologijas, produktus ir paslaugas, reikalingas siekiant užsibrėžtų ES klimato tikslų ir stengiantis paversti bloką žaliųjų technologijų bei pramonės inovacijų lydere.
Iniciatyvų paketu siekiama išnaudoti bendrosios ES rinkos privalumus konkuruojant su didžiules subsidijas žaliajai pramonei numačiusiomis JAV, taip pat norint išvengti Europos kompanijų persikėlimo už Atlanto. Tikėtina, jog tokia transatlantinė konkurencija tarp ES ir JAV gali sukelti naują protekcionizmo karą.
Paprastesnis reguliavimas
Žaliojo kurso pramonės planu siekiama paspartinti technologijų, produktų ir sprendimų, kurie šiuo metu yra pagrindinis ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų šaltinis, plėtrą. Šios technologijos, produktai ir sprendimai taip pat yra kritiškai svarbūs ES siekiant užsibrėžtų klimato tikslų, t. y. neutralumo klimato atžvilgiu ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos iki 2050 metų. Visa tai savo ruožtu turėtų sustiprinti ES konkurencingumą pasaulinėje arenoje ir paskatinti investicijas į inovacijas bei žaliąją pramonę.
Kalbėdama praeitą mėnesį Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė pagrindinius Žaliojo kurso pramonės plano ramsčius, kurie apima reguliacinės aplinkos supaprastinimą, geresnę prieigą prie finansavimo, įgūdžių tobulinimą ir atsparesnių tiekimo grandinių kūrimą.
Siekiant sukurti paprastesnę teisinio reguliavimo aplinką ES pramonei pagal pirmąjį plano ramstį, Komisija pasiūlys vadinamąjį Nulinių emisijų pramonės įstatymą (Net-Zero Industry Act). Šiuo dokumentu bus siekiama sukurti teisinio reguliavimo sistemą, kuri leistų lanksčiai ir greitai diegti žaliąsias technologijas bei išvengti administracinių kliūčių mažinant biurokratinių procedūrų skaičių, užtikrinant supaprastintą leidimų išdavimą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai bei skatinant strateginius projektus ar rengiant bendrus ES rinkos standartus.
Geresnė prieiga prie žaliavų ir asimetrinės priklausomybės mažinimas
Ne ką mažiau nei lankstus reguliavimas žaliosios pramonės plėtrai yra galimybė turėti prieigą prie reikalingų žaliavų bei jų perdirbimas pačioje ES. Pasaulio bankas prognozuoja, kad dėl visuotinio perėjimo prie švarios energijos kai kurių pagrindinių mineralų paklausa iki 2050 metų gali padidėti net 500 proc., taigi minėtą reguliavimo sistemą taip pat numatoma papildyti Kritinių žaliavų įstatymu (Critical Raw Materials Act), kuris turėtų užtikrinti sklandų priėjimą prie žaliosios pramonės plėtrai reikalingų išteklių, ypač retųjų mineralų, gyvybiškai svarbių šiuolaikinių žaliųjų technologijų gamybai. Šį dokumentą Europos Komisija ruošiasi pristatyti kovo 8 dieną.
Kritinių žaliavų įstatymu taip pat bus siekiama mažinti Europos priklausomybę nuo Kinijos, kuri blokui tiekia apie 98 proc. retųjų mineralų. Tokia asimetrinė priklausomybė, beje, primena kritinę ES energetinę priklausomybę nuo Rusijos Ukrainoje sukelto karo pradžioje, taigi nereikia nė sakyti, kokia pavojinga yra tokia dabartinė situacija.
Siekiant įveikti egzistuojančią monopoliją, ES planuoja stiprinti žaliavų tiekimo grandines bendradarbiaudama su partneriais tiekimo, gamybos ir perdirbimo srityse. Kita vertus, toks bendradarbiavimas nebūtinai žada būti itin draugiškas, nes pagrindinės žaliavų rinkos veikėjos, tokios kaip JAV, Japonija ar Pietų Korėja, pastaruoju metu gana intensyviai konkuruoja ir netgi lenktyniauja, siekdamos sumažinti savo priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų gavybos, apdorojimo ar perdirbimo.
Konkurencingumas mažėja
Pastaruoju metu Europos pramonės konkurencingumas mažėja tiek dėl griežto teisinio reguliavimo, tiek dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo ir iš to kilusios energetikos krizės. Tiesą sakant, pagal investicijas į žaliąsias technologijas ES jau nusileido Kinijai. Pavyzdžiui, Kinija jau kontroliuoja daugiau nei 80 proc. fotovoltinių elementų gamybos proceso etapų, per pastaruosius dvidešimt metų ES taip pat prarado trečdalį aliuminio, kuris yra kone visų žaliųjų technologijų sudedamoji dalis, pajėgumų, o maždaug pusė likusių pajėgumų šiuo metu tiesiog neišnaudojami dėl energetikos krizės (ir gali likti nebenaudojami jau niekada).
Rusijos invazija į Ukrainą visoje Europoje drastiškai padidino energijos kainas, taigi, norint apsaugoti elektros vartotojus, ES buvo atlikta iki tol neregėta rinkos intervencija, siekiant apriboti pigiausiai elektrą generuojančių kompanijų (visų pirma, vėjo ir saulės energetikos) netikėtą pelną (windfall profit) – kitaip tariant, nustatyti viršutinę ribą už parduotą elektrą gaunamoms pajamoms. Šias pajamų „lubas“ viršijančią sumą nuspręsta perskirstyti, siekiant padėti vartotojams sumažinti sąskaitas už elektrą. Akivaizdu, jog toks socialiai galbūt ir teisingas sprendimas susižavėjimo investuotojams į atsinaujinančių išteklių energetiką nesukėlė.
Tarptautinės vėjo energetikos asociacijos „WindEurope“ generalinio direktoriaus Gileso Dicksono teigimu, ši praėjusių metų rinkos intervencija Europą pavertė mažiau patrauklia investuotojams, palyginti su JAV ar Australija. Asociacijos duomenimis, lyginant su 2021 metais, bendras naujų vėjo elektrinių užsakymų skaičius 2022 metais sumažėjo 47 proc. Beje, investicijos į vėjo energetiką ypač sulėtėjo 2022 metų antrąjį pusmetį, kai ir įsigalėjo sprendimas dėl viršpelnių ribojimo.
Ypač svarbu paminėti ir tai, kad JAV pernai buvo išleistas Infliacijos mažinimo įstatymas (Inflation Reduction Act) – 369 mlrd. dolerių vertės subsidijų paketas, skirtas elektromobilių ir kitoms žaliosioms technologijoms skatinti. Šis paketas ES buvo itin kritiškai sutiktas dėl protekcionizmo, kuris skatintų ES veikiančias žaliosios pramonės kompanijas dėl palankesnių sąlygų keltis į JAV. Taigi Europos Žaliojo kurso pramonės planą taip pat galima laikyti ir tiesioginiu ES atsaku į JAV infliacijos mažinimo įstatymą, numatantį dosnias subsidijas ir išskirtines sąlygas žaliajai pramonei anapus Atlanto.
Galimas pavojingas precedentas
Siekiant padidinti ES žaliosios pramonės konkurencingumą JAV, Kinijos ir kitų varžovių atžvilgiu, antruoju Žaliojo kurso pramonės plano ramsčiu numatoma skatinti investicijas ir geresnę prieigą prie žaliųjų technologijų finansavimo, konkuruojant su paskatomis, lengvatomis ir kitomis protekcionizmo apraiškomis už ES ribų. Tam siūloma ES laikinai pritaikyti supaprastintas valstybės pagalbos taisykles – kitaip tariant, taikant tam tikras paskatas žaliajai pramonei ne tik europiniu, bet ir valstybių narių lygiu (šios paskatos gali būti suvokiamos kaip tam tikra protekcionizmo forma).
Iš esmės valstybės pagalba (state aid) galima laikyti bet kokį mechanizmą, pagal kurį kompanijos gali gauti paramą arba įgyti rinką iškraipančių pranašumų prieš konkurentus dėl valstybių narių vyriausybių įsikišimo. Vis dėlto, siekiant užtikrinti konkurenciją ir išlaikyti vienodas sąlygas europinėje rinkoje jos neiškraipant, ES taiko gan griežtas valstybės pagalbos taisykles. Siekiant pagerinti sąlygas žaliajai pramonei, padidinti jos finansavimą ir paskatinti ES konkurencingumą globalioje arenoje, Naujasis Žaliojo kurso pramonės planas numato šių taisyklių sušvelninimą.
Tiesa, ES valstybės pagalbos taisyklės jau buvo sušvelnintos pandemijos metu ir Rusijai užpuolus Ukrainą, tad šiuo metu vis dažniau pasigirsta skeptiškų nuomonių dėl tolesnio jų švelninimo – esą tai gali sukurti pavojingą precedentą. Ekonomistas, akademikas ir buvęs ES konkurencingumo politikos komisaras bei Italijos ministras pirmininkas Mario Montis tokią praktiką netgi lygina su priklausomybe nuo narkotikų ir perspėja apie bendrosios ES rinkos iškraipymo pavojų.
Naujas protekcionizmo karas?
Šį požiūrį palaiko mažesnės ES ekonomikos, nes valstybės pagalbos taisyklių švelninimas iš esmės būtų naudingas tik didžiosioms bloko narėms, kurios žaliajai pramonei gali suteikti daugiau subsidijų. Tai patvirtina ir konkreti praktika – sausio 13-osios ES konkurencijos komisarės Margrethe Vestager laiške valstybių narių finansų ministrams akcentuojama, jog pagal laikinąjį paramos paketą siekiant skatinti ekonomiką Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kuris numatė lankstesnes valstybės pagalbos taisykles krizės sąlygomis, daugiau nei du trečdalius patvirtintos valstybės pagalbos skyrė vos dvi šalys – Prancūzija ir Vokietija.
Be to, potencialūs pavojai gali kilti ne tik pačioje ES bendrojoje rinkoje, tačiau ir gerokai platesniu mastu. Tiek jau minėtas Infliacijos mažinimo įstatymas, tiek ir Europos Žaliojo kurso pramonės planas paskatino nuogąstavimus, jog tarp JAV ir ES gali kilti naujas transatlantinis protekcionizmo karas.
Tiesą sakant, jau esama ženklų, kad toks karas prasideda kaip tik dabar – nemažai Europos šalių jau paskelbė apie planus perkelti planuojamas investicijas iš Europos į JAV, kompanija „Tesla“ dar pernai rugsėjį paskelbė, jog stabdo savo planus gaminti akumuliatorių elementus Vokietijoje, nes planuoja pasinaudoti lengvatomis JAV, o visai neseniai pasirodė žinių, jog investuotojai spaudžia Europos startuolį „Marvel Fusion“ persikelti į Jungtines Valstijas dėl dosnių subsidijų.
Jau šiuo metu ES kaltina JAV tuo, kad jų subsidijavimo schema elektromobiliams diskriminuoja Europos gamintojus, iškraipo konkurenciją ir pažeidžia tarptautinę teisę. Tarkime, JAV infliacijos mažinimo įstatymas numato subsidiją elektromobilio įsigijimui, jei 40 proc. svarbiausių akumuliatoriuose naudojamų mineralų yra išgaunami Šiaurės Amerikoje arba JAV laisvosios prekybos partnerėse (iki 2026 metų ši dalis didės iki 80 proc.) ir jei 50 proc. akumuliatorių dalių yra pagaminta ar surinkta Šiaurės Amerikoje arba JAV laisvosios prekybos partnerėse (iki 2028 metų ši dalis didės iki 100 proc.).
Labai tikėtina, jog tokios protekcionistinės nuostatos privers elektromobilių gamintojus perkelti savo tiekimo grandines į JAV. Todėl, norėdama išlikti konkurencinga JAV atžvilgiu ir apskritai globalioje rinkoje, Europa turės mėginti balansuoti, siekdama užtikrinti paskatas savo žaliajai pramonei, tačiau tuo pat metu neįsiveldama į protekcionizmo karus ir nesutrikdydama vidinės bendrosios rinkos.